Dar vasario mėnesį Rusijos ambasadorius įspėjo, kad lietuvių tremtinių kapų tvarkymui skirto projekto „Misija Sibiras“ veikla šiemet gali būti stabdoma.

Kovą panašias užuominas džiugiai laidė ir Kremliaus propagandos ruporai Lietuvoje – „Baltnews“ bei „Sputnik“. Pastarasis skiltyje „Nugirstas pokalbis“ tariamai citavo pašnekovą „Vytautą“, kuris esą pats važiuoja tvarkyti tremtinių kapus.

Norėjo nubausti – rado ir priežastį

Tiesa, apie „galimus sunkumus“ pašnekovas kalbėjo siedamas su tuo metu tik ruoštu Lietuvos ir kitų valstybių žingsniu: Rusijos diplomatų išsiuntimu, taip reaguojant į Sergejaus Skripalio apnuodijimą Jungtinėje Karalystėje.

„Ir aš nenoriu patikėti, kad paprasti lietuviai ir rusai taps šių politinių žaidimų įkaitais. Tai, kad sumažėjo diplomatų skaičius Rusijos ambasadoje ir Lietuvos ambasadoje Rusijoje, paveiks vizų išdavimo terminus.

O kitam projekto „Misija Sibiras“ etapui rusai iš viso gali užkirsti kelią“, – Kremliaus propagandos ruporui tikino „Vytautas“. Tiesa, Rusija į savo diplomatų išsiuntimą reagavo tokiu pačiu žingsniu – išsiuntė lietuvių diplomatus, o „Misija Sibiras“ klausimo nekėlė. Iki šiol. Tiesa, priežastį rado kitą.

Rusijos ambasada penktadienio popietę išplatino pranešimą, kuriuo patvirtino, kad esą reaguodama į nedraugiškus Lietuvos veiksmus – trukdant Rusijos organizacijoms užsiimti sovietų karių perlaidojimo ir paminklų įrengimo veiklai – Kremlius atsako tuo pačiu.

„Rusijos pusė priversta stabdyti projekto „Misija Sibiras“ veiklą – apie tai per pastaruosius mėnesius mes ne kartą įspėjome lietuvių kolegas. Ši priemonė galios iki tol, kol Lietuvos pusė nesudarys realių galimybių atnaujinti karinės atminties veiklą Lietuvoje.

Aleksandras Udalcovas

Savitarpiškumo principai yra lemiami. Kartu kviečiame lietuvių pusę atnaujinti derybas dėl Rusijos ir Lietuvos tarptautinio susitarimo dėl karių ir civilių laidojimo vietų, karo aukų ir represijų“, – skelbiama Rusijos ambasados Lietuvoje pranešime.

Rusai paminklus nori statyti kur nori

Rusija labiausiai priekaištauja dėl kelių priežasčių. Ambasados pranešime skelbiama, kad Lietuvoje yra palaidota per 80 tūkst. sovietų karių ir dar apie 200 tūkst. karo belaisvių.

Jų amžinojo poilsio vieta rūpinasi būtent Rusijos pusė, kuri kartu su lietuviais parengė tarpvyriausybinio susitarimo projektą, skirtą karių ir civilių – karo bei represijų aukų – laidojimo vietoms.

„Deja, dvišalis dialogas dėl šio dokumento įšaldytas“, – tikinama Rusijos ambasados pranešime, kuriame pabrėžiama, jog Lietuvos Užsienio reikalų ministerija esą atvirai sako, kad Vilnius nesuinteresuotas pasirašyti šio susitarimo, nors, DELFI žiniomis, Rusijos pusė taip pat atsisako pasirašyti dokumentą. Vis dėlto, Rusijos ambasada džiugiai priminė, kad susitarime numatytas tiesioginis ryšys tarp sovietų karių kapaviečių tvarkymo Lietuvoje ir „ištremtų lietuvių kapų tvarkymo Rusijos teritorijoje“.

Ambasados pranešime taip pat pabrėžiama, kad Rusija iki šiol nekėlė jokių kliūčių lietuviams tvarkyti „represuotųjų kapų“. Tačiau viskas esą pasikeitė.

„Tuo pačiu fiksuojame ir Lietuvos oficialiųjų struktūrų žingsnius, kuriais siekiama maksimaliai riboti, jei ne iš viso blokuoti, bet kokią mūsų memorialinę veiklą“, – teigiama pranešime.

Rusijos ambasadai užkliuvo ir Lietuvos žvalgybos tarnybų bei politikų dėmesys, aiškinantis Kremliaus finansuojamų kapaviečių sutvarkymo klausimus.

„Sprendžiant kapaviečių klausimus prisidėjo ir Lietuvos specialiosios tarnybos, pateikusios iš esmės labai aiškias nuostatas. Į paskutinę VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM ataskaitą pirmą kartą įtrauktas punktas dėl Rusijos politikos realizavimo Lietuvoje per veiksmus istorijos srityje.

Jame, be kita ko, nurodoma, kad Maskva neva suinteresuota karių kapinių ir memorialų sutvarkymu, o tai esą yra Lietuvos prijungimo prie Rusijos geopolitinės erdvės įrodymas.

Nurodoma, kad kai kurias perlaidojimo vietas bandoma įteisinti kaip naujus sovietinio laikotarpio paveldo objektus“, – piktinosi Rusijos ambasada. Ji taip pat pažymėjo, jog gegužę Seime iškelta parlamentarų iniciatyva svarstyti įstatymo projektą dėl draudimo viešai naudoti komunizmo ir kitokio totalitarinio režimo simbolius taip pat sukels kliūčių, kurios „dar labiau apsunkins Lietuvoje palaidotų sovietų karių kapinių tvarkymo procesus“.

„Tai, be abejo, ypač neigiamai paveiks ir taip kritinėje padėtyje atsidūrusius Rusijos ir Lietuvos santykius“, – įspėjo Rusijos ambasada.

Šios pranešime taip pat minimos „griežtos kultūros paveldo tvarkymo taisyklės“, kurių laikantis pernai pradėti vykdyti „dalies karinių amžinojo poilsio vietų remonto ir atkuriamieji darbai“.

Šie darbai ypač įsiutino Rusiją, mat naujose taisyklėse esą tvirtinama, kad užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo turto, kuriam priskiriami ir sovietų karių kapai, priežiūros finansavimas, „gali būti vykdomas tik per už konkretų objektą atsakingas vietos valdžios institucijas“.

Birželio 27 dieną buvo patvirtinta nauja užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių redakcija. Ji numato detaliai reglamentuotą, tačiau skaidrų, saugų, efektyvų ir teisėtą kelią užsienio valstybėms tvarkyti kapus, laikantis Lietuvos įstatymų.

Bandomasis žygis

„Svarbu pažymėti, kad taisyklėse jokių nurodymų, tiesiogiai reglamentuojančių tokių kapų priežiūros darbų finansavimo klausimus, nėra. Juk Ambasada negali, pažeisdama Rusijos Federacijos įstatymus, Rusijos biudžetinių lėšų perduoti lietuviškoms institucijoms, kurios, kaip numatoma, pasinaudojusios jomis, skelbs viešuosius darbų atlikimo konkursus“, – teigiama ambasados pranešime.

Įsigaliojus naujoms taisyklėms, Lietuvos miestų savivaldybės, anot Rusijos ambasados, esą ėmė savavališkai remontuoti ar net šalinti memorialines lentas. Vis dėlto Lietuvos pusė laikosi pozicijos, kad būtent Rusijos pusė, tvarkant sovietų karių kapus, ėmėsi saviveiklos.

Pavyzdžiui, Vilniaus Antakalnio kapinėse, Antrojo pasaulinio karo veteranams laidoti skirtoje teritorijoje, nesuderinus to su atitinkamomis institucijomis, 2017 metais buvo perlaidoti kelių asmenų palaikai bei pastatyti paminklai.

Anot Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės, vieni palaikai iškasti Trakų, kiti – Švenčionių rajone. Tačiau ar tai tikrai karių palaikai, KPD atstovai tikina nežinantys, mat palaikai perlaidoti be specialistų žinios, be patvirtintų tyrimų. O mintį apie galimą paminklo demontavimą užsipuolė ir Rusų sąjunga, ir Rusijos ambasada, oficialiai užsiminusi apie galimą keršto akciją – „Misija Sibiras“ stabdymą.

Planavo net dvi komandas

„Misija Sibiras“ yra Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ organizuojamas projektas, kurio metu iš Lietuvos vykstama į Sibirą ir kitas lietuvių tremties vietas, tvarkomos lietuvių kapinaitės, susitinkama su čia tebegyvenančiais lietuviais, o žinia vėliau dalinamasi Lietuvos ir pasaulio bendruomenėse.

Projektas vyksta jau 12 metų, per kuriuos suorganizuota 16 ekspedicijų, sutvarkyta daugiau nei 150 kapinių, sutikta daugiau nei 60 lietuvių ar jų artimųjų, tebegyvenančių Sibire. Kasmet kone 1000 žmonių išreiškia susidomėjimą ir dalyvauja atrankoje į kiekvienų metų ekspedicijas.

Bandomasis žygis

Šiemet Krasnojarsko krašte planuota tvarkyti kapines Abano, Bogučianų, Kansko, Nižnij Ingašo, Motygino, Užuro rajonuose. Iš viso turėjo išvykti net dvi ekspedicijos komandos po 12 žmonių, kurias organizatoriai vadina „šiaurės“ ir „pietų“ komandomis pagal kelionės maršrutus. Nors abi komandos turėjo vykti Krasnojarsko link ir savo misiją pradėti tame pačiame taške, pagal planą jos vėliau turėjo pasukti skirtingomis kryptimis šiaurės ir pietų link.

Šiemet organizatoriai sulaukė daugiau nei 950 atrankos anketų, iš kurių gegužę iš pradžių buvo atrinkti 80 žmonių. Jie savo jėgas išbandė įveikę 52 kilometrus, keliaudami Ukmergės apskrities miškais, pelkėmis ir laukais bei tvarkydami partizanų brolių Vytauto ir Felikso Bagdonavičių gimtąją sodybą.

Žygyje dalyviams teko įrodyti ne vien savo fizinį pajėgumą, bet ir gebėjimą dirbti komandoje, savo psichologinį pasiruošimą. Antrąją dieną dar labiau įprasmindami partizaninio pasipriešinimo istoriją bandomojo žygio dalyviai inscenizavo partizanų bunkerio šturmą – Čiobiškio apylinkių miškuose sproginėjo netikri šūviai ir kilo dūmų uždangos. Ši simbolinė inscenizacija buvo skirta partizanams, kurie žuvo bunkerio, įkurto prie Musės upės, šturmo metu.

Būtent šie žygio elementai, kuriuose užfiksuota antisovietinio pasipriešinimo elementai, formaliai užkliuvo Rusijos ambasadai.

Bandomasis žygis

„Jaunų lietuvių patriotizmo proveržį Lietuvoje lydi plataus masto propagandinė kampanija, kurios akivaizdžiai kaltinamasis kontekstas nukreiptas į šiandieninę Rusiją.

Atkreipia dėmesį ir faktas, kad „Misija Sibiras“ įgauna naują istorinį atspalvį. Šiais metais vykdant misijos bandomąjį žygį (be Rusijos sutikimo jau suformuotos dvi grupės), buvo tvarkoma „miško brolių“ sodyba ir imituojamas „partizanų“ bunkerio šturmas“, – piktinosi Rusijos ambasada.

Tiesa, tokia Rusijos ambasados pozicija prieštarauja paties ambasadoriaus A. Udalcovo veiksmams. Pernai jo elgesys nustebino net lietuvius. Tradiciškai pagerbdamas Antrojo pasaulinio karo aukas gegužės 8-ąją jis pirmasis padėjo gėlių vainiką ant memorialo sovietų kariams.

Tačiau Lietuvos delegacijos atstovus nustebino tai, kas nutiko po to, mat Rusijos ambasadorius kartu su visa delegacija patraukė prie kito paminklo – už kelių šimtų metrų esančio monumento žuvusiems už Lietuvos laisvę.

„Mus tai nustebino, mes to nesitikėjome, regis, tai pirmas toks atvejis“, – sakė ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis. Vėliau į DELFI užklausą sureagavusi Rusijos ambasada lakoniškai tvirtino, kad Maskva tokį ambasadoriaus žingsnį vertina tik kaip prisiminimą tų žmonių, kurie „Didžiojo Tėvynės karo metais kovėsi prieš vokiečių grobikus“ ir neigė faktą, kad Lietuva kariavo prieš SSRS.

Skulptoriaus Kazio Venclovos sukurtas ir 2015 metais atidengtas paminklas skirtas visų Lietuvos karių, kurie žuvo partizaninio karo metais, tremtyse, kalėjimuose ir kurių palaidojimo vieta nėra žinoma, atminimui. Užrašas ant jo skelbia: „Žuvusiems už Tėvynę. Jų kapai žinomi Dievui.“

Antrojo Pasaulinio karo aukų pagerbimo ceremonija, Rusijos ambasadorius A. Udalcovas prie paminklo Lietuvos partizanams

Karių kapams skirtame sklype suprojektuotos ir kapavietės, kur galės būti laidojami kariai, žuvę eidami tarnybą, taip pat generolai, kariuomenės vadai, krašto apsaugos ministrai.

A. Udalcovas ne tik padėjo vainiką, bet ir pagarbiai nusilenkė prieš paminklą, kuris pirmiausia skirtas prieš Sovietų Sąjungą kovojusiems Lietuvos partizanams. Oficialioji Maskva antisovietinį pasipriešinimą iki šiol laiko neteisėtų ginkluotų grupuočių veikla prieš sovietų valdžią, o Lietuvos partizanus vadina nacionalistinėmis grupuotėmis arba tiesiog banditais.

Šiemet A. Udalcovas elgėsi kitaip – gėlių ar vainikų prie paminklo partizanams ir tremtiniams Rusijos delegacija nenešė, vietoje to ji pasuko prie netoliese esančių Sausio 13-osios aukų kapų. Čia Rusijos delegacijos nariai taip pat padėjo gėlių ir nusilenkė laisvės gynėjams.

Tremtinių kapus tvarkė ir tvarkys

Projekto „Misija Sibiras“ vadovė Raminta Kėželytė patvirtino sulaukusi informacijos iš Rusijos ambasados, kad vizos „Misija Sibiras“ komandai nebus išduotos.

„Dėl vizų ir kitų kelionės techninių detalių su Rusijos ambasada Lietuvoje yra bendraujama nuolat. Taip vyko ir šiais metais. Gaila, kad iškilo grėsmė „Misija Sibiras“ ekspedicijai neįvykti, bet aš labai viliuosi, kad situacija pasikeis ir ekspedicija kaip ir suplanuota išvyks liepos 17 d.

Iki numatytos ekspedicijos datos dar tikrai yra pakankamai laiko. Noriu pabrėžti, kad „Misija Sibiras“ nėra politinis projektas, kuris daro įtaką kitoms kapaviečių tvarkymo ir istorinės atminties iniciatyvoms Lietuvoje ar Rusijoje“, – sakė R. Kėželytė.

Užsienio reikalų ministerija taip pat išreiškė apgailestavimą dėl Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje pareiškimo.

Misija Sibiras 2017. Vesioly kapinės

Rusijos Federacijos ambasados reiškiamas motyvas – Lietuvos pusėje tariamai kuriamos dirbtinės kliūtys sovietinių kapų ir monumentų tvarkymui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

URM nuomone, šis demaršas yra ne kas kita kaip bandymas daryti spaudimą Lietuvos vidaus sprendimų priėmimo procesui bei priversti sudaryti tarpvyriausybinę sutartį, neatitinkančią Lietuvos nacionalinių interesų.

Rusijos Federacijos ambasados organizuojamos sovietinių kapų tvarkybos gretinimas su tremtinių palaidojimo vietų tvarkymu, vykdomu visuomeninės iniciatyvos pagrindu, yra nepagrįstas. Misijos Sibiras veikla yra ne politinė, - tai grynai pilietinė, humanistinė, visuomeninė iniciatyva, kurios tikslas - pagerbti sovietinių represijų, trėmimų aukas, išsaugoti jų palaidojimo vietas.

Užsienio reikalų ministerija tikisi, kad Rusijos Federacija atsisakys tendencingo ir niekuo nepagrįsto „Misijos Sibiras“ veiklos vertinimo, nekurs dirbtinių kliūčių bei neieškos preteksto šios jaunimo iniciatyvos stabdymui.