Nuo vaikystės stebėdama medžius, žoles, skruzdėles ir besileidžiančią saulę ji taip ištobulino iš šeimos senolių perimtus įgūdžius prognozuoti orus, kad drąsiai ginčija ilgalaikes meteorologų prognozes.
Sunki vasara
Ant „paaugliško“ amžiaus „Opel Astra“ variklio dangčio išdėliojusi mėlynių, žemuogių ir aviečių indelius, medaus stiklainius, vantas, šluotas bei džiovintų grybų pynes moteris truputį nustebo, kai sustojęs šalia kreipiausi į ją vardu. Prisiminė tik tada, kai telefono ekrane parodžiau prieš metus rašytą straipsnį – tada J. Janušauskienė parodė pirmąjį jos surastą raudonviršį ir pasakojo, kur jį rado.
Šią vasarą grybų Janina nepardavinėja, nes perdžiūvusiuose Dzūkijos miškuose jie nedygsta.
„Labai sunki vasara. Uogos užsimezgė visos, žemuogių be galo daug ir mėlynės gražiai žydėjo. Bet paskui jas visas iškepino saulė. Miške mėlynės užsimezgė ir dar žalios krenta nuo uogienojų arba pamėlynavo, bet taip ir liko mažesnės už pipirą. Bruknės kol kas gražios, bet dar žalios“, – pasakojo J. Janušauskienė.
Miško gėrybių pardavėja išdavė paslaptį mėlynes renkanti Čepkelių raiste, kur daugiau drėgmės, tai ir uogos didesnės. Ji tvirtina dar iš rudens žinojusi, kad šią vasarą grybų tikėtis neverta, tik rudenį gal kažkiek atsiras.
Per Jonines nuliję lietūs Dzūkijos gamtos neišgelbėjo, gal tik žolė kur ne kur atsigavo, samanos sudrėko ir jau ne taip baisiai traška po kojomis einant per mišką. Janina sako, kad rimtesnio lietaus teks laukti iki liepos vidurio.
Kiekvienas medis kažką pasako
„Žiemą buvo sniego, lietaus ir šlapdribos, tai visi šnekėjo, kad ir vasara bus lietinga. Aš mačiau, kaip atrodė medžiai ir sakiau, kad grybų sulauksime tik rudenį. Bet nebus ubago metai, nes pušų ūgliai buvo gerokai ilgesni, negu įprastai“, – sakė J. Janušauskienė.
Moters teigimu, pušų ūglių ilgis reiškia ir tai, kad vasara bus palanki žmonių sveikatai ir gerai užderės svogūnai.
„Medis man kalba. Vien pagal pušis galiu pasakyti koks bus svogūnų, agurkų, agrastų, serbentų, miško serbentų ir aviečių derlius. Kiekvienas medis kažką pasako“, – kalbėjo Janina.
Grybaulios kaimo vienkiemyje, 11 vaikų šeimoje gimusi ir augusi moteris pasakojo nuo 3 metukų jau ganiusi miške karves. Vaikystėje pradėjo stebėti gamtos ženklus ir mokėsi suprasti, ką jie reiškia. Paskui pradėjo užsirašinėti, kada po įšalo atsileido žemė, pražydo žibutės, kada pirma šilauogė, puriena, kada pabudo skruzdėlynas. Dievo dovaną suprasti gamtos ženklus turėjo Janinos tėvas, bet ir ji šiuo gebėjimu apdovanota.
Paklausta, kada baigsis sausra ir kokių tikėtis likusios vasaros dalies orų, J. Janušauskienė teigė, kad liepą sausra dar tęsis. Trumpalaikio lietaus bus, bet net ir per Septynis miegančius brolius palis negausiai.
„Drebulė nesako, kad bus lietaus, nesako žilvitis, ąžuolas. Turi medžiai tai pasakyti. Ąžuolas lietų žada tik apie liepos vidurį ir rugpjūtį. Rugsėjo pabaigoje, kai Varėnoje rengiama Grybų šventė, turėtumėm sulaukti ne tik voveraičių, bet net ir baravykų, bet jų nebus tiek daug, kaip buvo pernai“, – prognozavo Janina.
Į mišką – vos prašvitus
J. Janušauskienė keliasi 3.30 val., dar spėja namie pasirūpinti karve, naminiais paukščiais ir daržais, o vos prašvitus važiuoja į mišką uogauti. Pirmiausia renka mėlynes, nes jos kietesnės ir geriau ištveria kelią iš miško į prekybos vietą. Apie 12–12.30 val. ji jau būna pakelėje ir net per didžiausią kaitrą ištveria iki vakaro. Tada skuba namo, nes reikia daržą palaistyti. Tokiu ritmu kiekvieną vasarą gyvena jau 15 metų.
Kai dygsta grybai, Janušauskai pasidalina darbus – žmona uogauja, o vyras grybauja. Anksčiau talkindavo ir 4 vaikai, tai susidarydavo visa miško gėrybių rinkėjų komanda, bet dabar jie jau išleisti į mokslus, turi savo darbus.
Pririnkti uogų sudėtinga, o per kaitrą vos pusvalandį pastovėję išeksponuotos indelyje žemuogės praranda prekinę išvaizdą. Tokių, pasak Janinos, išrankūs pirkėjai, prekybos centrų įpratinti prie nepriekaištingos vaisų ir uogų išvaizdos, tikrai nepirks, todėl tenka pakeisti kitomis, saugotomis pavėsyje. Mėlynes tenka perrinkti, kad neliktų nė vieno lapelio ar pušies spyglio, avietės privalo būti sausos ir nesulipusios.
Uogavimas išgydė ligas
„Vyras man sako, kad šitaip daugiau sugadinu, negu parduodu. Iš tokių uogų verdu uogienes. Parduoti vakarykščių irgi neįmanoma – turi suvirti arba priduoti į supirktuvę. Savaitgalį, kai daugiau žmonių važiuoja į Druskininkus, uogas išperka greičiau, tai ir tokių nuostolių būna mažiau. Vos padėjai indelį, ir jį nupirko“, – pasakojo J. Janušauskienė.
Mėlynes ir avietes ji pardavinėja po 5–6 eurus už litrą, žemuoges – 8 eurus už pusę litro.
Į uogų supirktuves priduodantys mėlynes marcinkoniškiai jas renka specialiomis šukomis ir tik Janina tai daro rankomis. Kažkada ji buvo patyrusi sunkią traumą, medikai abejojo, ar galės valdyti po lūžio sunkiai gijusią kairę ranką, sąnarių problemų. Atgauti sveikatą padėjo būtent uogavimas, todėl dabar J. Janušauskienė juokauja, kad vietoje brangios reabilitacijos sanatorijose gydytojai galėtų skirti sąnarių ligomis sergantiems savo pacientams po kelias valandas mėlynių rinkimo.
„Nuvažiavusi uogauti miške pailsiu, o labiausiai vargina sėdėjimas per karštį pakelėje. Vakar grįžau namo, išlipau iš mašinos ir jaučiu, kad svirduliuoju iš nuovargio“, – sakė Janina.
