„Esu visiškai įsitikinęs, kad mes negalėsime įgyvendinti šio projekto be darbo jėgos iš užsienio, juolab kad kartu su geležinkelio infrastruktūra vyks statyba pagal kitus infrastruktūros projektus“, – pareiškė jis estų dienraščiui „Postimees“.
„Šiuo metu nėra tiksliai žinoma, kaip tai bus organizuota. Tai bus didelis iššūkis valdžiai – ir organizuoti imigracijos procedūras, ir pasirūpinti darbininkų apgyvendinimu“, – pareiškė jis.
„RB Rail“ atstovas taip pat pareiškė manąs, kad daug konkursų, susijusių su „Rail Baltica“, gali laimėti vietos įmonės.
„Stambiuose Europos projektuose, kuriuos laimi tarptautinės įmonės, vietos įmonėms atitenkantys užsakymai gali siekti net daugiau kaip 60 procentų. Europos ir Baltijos šalių verslininkai turi lygias galimybes ir didelė dalis pinigų liks Baltijos šalyse“, – pareiškė K. Rokenis.
Kalbėdamas apie viešuosius pirkimus, jis pažymėjo, kad laimėtojas bus renkamas ne tik pagal kainą, bet ir pagal kitus aspektus.
„Europos viešųjų pirkimų įstatymuose nustatyta, kad kaina sudaro 30–40 proc. pasiūlymo įvertinimo. Taigi, priimant galutinį sprendimą, be kainos, gali būti labai svarbus pakartotinio panaudojimo kriterijus. Tačiau mes, žinoma, atmetame galimybę, jog bus suteiktas pranašumas kokiam nors vienam konkursų dalyviui“, – pareiškė jis.
„Mes neatmetame galimybės, kad viešųjų pirkimų sutartys gali būti sudarytos su kokiu nors vienu konkursų dalyviu, tačiau viešųjų pirkimų konkursai nebus pritaikyti jokiam konkrečiam dalyviui. Norėtume sulaukti bent trijų dalyvių, nes tuomet galėtume būti tikri, kad bent vienas iš jų atitiks reikalavimus. Priešingu atveju rinkos dalyviai gali pasakyti, jog mes neužtikriname vienodų sąlygų“, – pažymėjo „RB Rail“ atstovas.