Prezidentės vyriausiasis patarėjas, užsienio politikos grupės vadovas Nerijus Aleksiejūnas teigia, kad pasirašomas istorinis susitarimas vainikuos ilgametes diskusijas dėl regionui svarbaus energetikos projekto.
„Tai istorinis susitarimas, nes po praktiškai dešimties metų pavyko pasiekti sutarimą (...). Tai išsprendžia kelis dalykus: numatomi labai aiškūs laiko rėmai – 2025 metai kaip paskutinė data mūsų sinchronizavimuisi su kontinentine Europa. Taip pat yra sutariama, kad bus sinchronizavimasis per Lenkiją, naudojant „LitPol Link“ pirmąją liniją plius pridedant papildomus dalykus, kaip rezervinė jungtis, kondensatoriai ir kiti techniniai sprendimai“, – trečiadienį žurnalistams sakė N. Aleksiejūnas.
Prezidentės patarėjo teigimu, labai svarbus Europos Komisijos (EK) įsitraukimas į šį Lietuvos ir kitų Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės projektą.
„Tai užtikrins, kad pagaliau būsime nepriklausomi, tai yra paskutinis mūsų žingsnis link energetinės nepriklausomybės. (...) Nuo diskusijų pereiname prie labai konkrečių darbų. Kas yra svarbu, kad Europos Komisija irgi įsipareigojo užtikrinti finansavimą dar šios finansinės perspektyvos rėmuose. Ir kartu numatomi tie tolimesni žingsniai, kalbantis su ir Rusija, Baltarusija, kur Komisija bus pilnai įsitraukusi, atstovaus mūsų interesams“, – paaiškino N. Aleksiejūnas.
Politinį susitarimą, prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybai (EVT), pasirašys Lietuvos prezidentė, Latvijos, Estijos, Lenkijos premjerai, EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris.
Projekto techninėse studijose buvo nagrinėti trys sinchronizavimo variantai: viena jau veikianti arba dvi jungtys su Lenkija, dabartinė jungtis kartu su nuolatinės srovės (DC) jūriniu kabeliu tarp Lenkijos ir Lietuvos.
Lietuva ir Lenkija laikėsi nuomonės, kad pakanka vienos dabartinės 1000 megavatų dvigrandės jungties „LitPol Link“, tačiau Estija ir Latvija siekė, kad būtų nutiesta antroji jungtis.
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Šalys siekia sumažinti šią priklausomybę.
Europos Vadovų Taryboje prezidentė su kitų ES šalių vadovais aptars Europos Komisijos pateiktą naują daugiamečio bendrijos biudžeto projektą ir migracijos klausimus.
Lietuva labiausiai kritikuoja planus 2021-2027 metų ES biudžete nenumatyti pinigų išmokų visiems bendrijos žemdirbiams suvienodinimui ir mažinti šaliai skiriamas sanglaudos, kaimo plėtros lėšas.
ES lyderiai taip pat mėgins išsklaidyti įtampą dėl nesutarimų, kaip pažaboti nelegalių migrantų atvykimą į Europą.
„Ėjome net devynerius metus į šį politinį susitarimą. Žinojome visada, kad sinchronizacija būtina, kad reikia atsijungti nuo to vadinamo sovietinio tinklo, nes jis buvo paskutinė girna ant kojų, kad Lietuva jau šimtmečio proga bent jau taptų pagaliau realiai ne tik ekonomiškai, bet ir energetiškai nepriklausoma“, – interviu LRT televizijai sakė Dalia Grybauskaitė.
Pasak jos, sėkmingai įgyvendintas sinchronizavimo projektas suteiks galimybę ir Lietuvos politikams išvengti nepageidaujamos įtakos.
„Tai bus paskutinis žingsnis, kad Lietuva būtų pilnai integruota į Europos Sąjungą, į kontinentinę Europą ir tas šantažo įrankis, kuris buvo ilgai naudojamas įtakoti mūsų politiką, pirkti mūsų politikus, politines partijas ir dalyvauti tiesiogiai politiniame gyvenime – tas įrankis jau neegzistuos“, – teigė prezidentė.
D. Grybauskaitės teigimu, šiuo metu yra sutarta, kad sinchronizavimo procesas vyks per Lenkiją, tačiau greta dabartinės „LitPol Link“ jungties svarstomi ir rezervinės linijos variantai.
„Visiškai aišku, kad bus jungtis per Lenkiją, per dabar esančią liniją. Bet, kad užtikrinti saugumą ir ypač sumažinti eksploatacinius kaštus, bus aišku, kad mes mėginsime galvoti apie rezervines linijas ir tai galėtų būti du variantai, kurie dabar svarstomi – bet tam bus papildomi tyrimai. O dabar sprendimas yra jungtis per esamą vieną Lenkijos liniją ir tai padarysime“, – sakė prezidentė.
Prezidentė sakė, kad politinis susitarimas reiškia sinchronizavimo proceso pradžią, bet šis procesas neturėtų būti ilgas. Susitarime numatoma, kad jis turėtų būti užbaigtas iki 2025 metų. Numatyta ir galimybė pradiniams darbams dalį lėšų skirti iš dabartinės ES finansinės perspektyvos. Be to, su Baltarusija ir Rusija dėl tolimesnio bendradarbiavimo derėsis ne atskiros šalys, o Europos Komisija.
Prezidentė tikisi, kad bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis sinchronizavimo klausimu bus sklandus.
„Mes neprašome leidimo, mes vykdome savo valią būti nepriklausomiems ir politiškai, ir ekonomiškai, ir energetiškai. Ir tą sprendimą padarėme ir jį vykdysime. Sąlygos, kuriomis ir atsijunginėsime, tai būtent ir įpareigota Europos Komisija derėtis, kad nenuskriausti mūsų kaimynų. Norėdami siekti savo laisvės ir nepriklausomybės energetikoje, jokiu būdu nenorime sudaryti sudėtingesnių sąlygų savo kaimynams, ypač Kaliningrado sričiai, Baltarusijai“, – sakė prezidentė.
Europos Vadovų Taryboje bus paliestas ir Europos Sąjungos biudžeto klausimas. Prezidentė sakė, kad Europos Komisijos pasiūlytam biudžetui nepritaria daugelis ES šalių.
Lietuva labiausiai kritikuoja planus šiame biudžete nenumatyti pinigų išmokų visiems ES žemdirbiams suvienodinimui ir mažinti šaliai skiriamas sanglaudos, kaimo plėtros lėšas.
Šalies vadovė abejojo, kad bendrijos šalims pavyks susitarti iki šių metų pabaigos.
„Žiūrėsime, ar ta skuba, kuri dabar siūloma, kad mėgintume susiderėti gruodžio mėnesį, ar ji įvyks“, – sakė D. Grybauskaitė.
„Kol kas manau, kad mes toli iki susitarimo, na, o argumentų, kodėl mūsų netenkina tiek struktūrinių fondų, tiek žemės ūkio pasiūlymai, mes turime daug ir jie tikrai objektyvūs“, – pridūrė ji.
ES lyderiai taip pat mėgins išsklaidyti įtampą dėl nesutarimų, kaip pažaboti nelegalių migrantų atvykimą į Europą.