Praėjusią gegužę pristatytoje Ekonominio bendradarbiavimo pasaulio organizacijos (EBPO) ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje vienas vyresnis nei 15 metų gyventojas 2015 metais vidutiniškai suvartojo 15,2 litro alkoholio.
Tai daugiau nei bet kurioje kitoje EBPO šalyje. Antroje vietoje pagal vartojimą esanti Belgija nuo Lietuvos atsilieka 2,6 litro vienam asmeniui per metus, o paskutinėje vietoje esančiame Izraelyje, pasak organizacijos, alkoholio suvartojama 2,6 litro. Tuo metu visoje EBPO vienas gyventojas vidutiniškai suvartoja 9 litrus alkoholio.
Būtent šias citatas pasigriebė Kremliaus išlaikomo propagandinio portalo lenta.ru žurnalistas Vladimiras Veretenikovas. Jis savo straipsnyje tikino, kad EBPO ataskaita esą iššaukė ypač negatyvią Lietuvos valdžios reakciją“.
Skaičiai, statistika ir melas
Iš tikrųjų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian EBPO ekspertų išvados nenustebino. Ji pripažino, kad Lietuvoje alkoholio vartojimo rodikliai vis dar yra dideli, tačiau priminė, kad nuo 2012 metų pastebima mažėjimo tendencija.
Be to, nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojusios alkoholio kontrolės priemonės, anot G. Belian, turėtų keisti situaciją dar labiau. Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė pridūrė, kad minėtos priemonės – draudimai, ribojimai ir kitos – jau esą yra veiksmingos.
„Šiandien jau matome, kad šios priemonės veikia, pavyzdžiui, naujovė dėl akcizų, kuri rodo, kad daugelio alkoholinių gaminių pardavimai mažėja“, – sakė ministro patarėja.
Be to, dar šių metų sausį Statistikos departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamais alkoholio suvartojimo Lietuvoje duomenimis, Lietuvos gyventojai vidutiniškai suvartoja jau ne 15,6, o kiek daugiau nei 12 litrų absoliutaus alkoholio per metus.
Tai yra gerokai žemiau Pasaulio sveikatos organizacijos ir EBPO skelbiamo lygio. Įvertinus emigrantų išvežamą alkoholį, šis skaičius būtų dar mažesnis. 2017 metais, remiantis VMI duomenimis, alkoholio suvartojimas mažėjo apie 10–15 proc., atitinkamai vienam suaugusiam gyventojui teko tik iki 12 litrų grynojo alkoholio.
Ir nors V. Veretenikovas pripažino, kad esama ir kitų skaičių, rodančių, jog situacija keičiasi, tai neva tėra tik nuomonė, o faktai neva rodo, jog „Lietuvoje geria visi“. O su jais valdžia kovoja bauginančiomis priemonėmis, primenančius Michailo Gorbačiovo laikus.
„Kaip įsitikino lenta.ru, antialkoholinė kampanija Lietuvoje vykdoma bauginančiais užmojais, primenančiais skaudžia Gorbačiovo kovą su svaigalais. Ne tiek metodika, kiek rezultatais“, – tikino V. Veretenikovas.
Lietuviai spiritą geria net Latvijoje?
Straipsnio autorius cituoja Lietuvos sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, kuris pernai pareiškė, kad „kas antras Lietuvos gyventojas kenčia nuo alkoholizmo“. Be to, tikinama, kad lietuviai geria ne tik daug, bet ir stiprių gėrimų, o svaiginasi „ne tik marginalūs sluoksniai“.
Čia pat pateikiamas Kremliaus „mylimo“ Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atstovės Rasos Jakilaitienės pavyzdys, kuri buvo „sulaikyta neblaivi ir atsisakė paklusti pareigūnų nurodymams“.
Autorius pridūrė, kad neblaivus už vairo pasirodė ir politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris, o Kaliningrade girtas esą sugautas Lietuvos konsulas Sovetske Bronius Makauskas. Tiesa, apie neblaivius Rusijos ambasados darbuotojus, Lietuvoje pagautus už vairo, lenta.ru straipsnyje neskelbiama.
Tačiau straipsnyje pabrėžiama, kad su alkoholio vartojimu siejama kita bėda – savižudybės, o pagal šį rodiklį Lietuva yra tarp lyderių: 32,7 savižudybės 100 tūkst. gyventojų, o Rusijoje esą „tik“ 20,1.
Be to, autorius cituoja ir skandalingąją Vilniaus savivaldybės narę Romualdą Poševeckają, kuri išgarsėjo tuo, kad apsimetinėdama žurnaliste skambinėjo ir mėgino kalbinti vieną DELFI redakcijos žurnalistą. R. Poševeckajos nuomone, Lietuvos valdžia esą galėtų pasimokyti iš Baltarusijos, kuri ėmėsi kovos su alkoholio vartojimu programos.
Pabrėžiama ir tai, kad Lietuvos valdančiųjų inicijuota kova su alkoholizmu esą yra nevaisinga ir kelia daugiau problemų nei naudos. Pateikiamas pavyzdys: akcizų surenkama 40 proc. mažiau, o tiekėjai esą pasitraukė į nelegalų šešėlį.
Cituojamas ir Valstiečių žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis, tikindamas, kad aistras kursto alkoholio pramonės atstovai. Be to, nepamirštama kaip faktą paminėti, jog protestus prieš alkoholio draudimus esą organizavo Liberalų sąjūdis – partija, kuri atsidūrė su MG Baltic koncernu siejamo korupcinio skandalo epicentre.
Galiausiai – straipsnio vinis: daugelis lietuvių, ypač iš pasienio regionų, dėl svaigalų traukia į kaimynines Lenkiją ir Latviją. Pastarojoje esančiame Balvų miestelyje esą klesti Lenkijoje gaminamo ir specialiai Baltijos šalių rinkai skirto kosmetinio spirito „BF Green“ prekyba: euro nekainuojančius 250 mililitrų buteliukus esą graibstyte graibsto.
Tai, kad Balvų miestelis yra už 200 km nuo Lietuvos sienos – menka smulkmena straipsnio autoriui – lietuviai vis tiek esą geria kosmetinį spiritą net ir toli nuo savo šalies.
„Todėl kuo daugiau Lietuvos svaigalų mėgėjus varžys tėvynėje, tuo labiau jie važinės į užsienį. O šios problemos spendimą valdžia turės dar surasti“, – tikino V. Veretenikovas, kurį kai kurie lietuviai jau gali atsiminti iš balandžio 5-ąją pasirodžiusio to paties tinklapio lenta.ru straipsnio.
Jame V. Veretenikovas tikino, kad būtent Vilnius esą „susigrąžina buvusią linksmo miesto šlovę“. Esą tuo metu, kai po įstojimo į ES iš Lietuvos į užsienį geresnio gyvenimo ieškoti išvyko dauguma prostitučių, jų vietą pakeitusios ukrainietės, baltarusės ir kitos buvusių SSRS šalių prostitutės tikina, kad čia esą puikios sąlygos jų verslui. O pats Vilnius esą yra tikras prostitučių rojus.
Putino oligarcho projektas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, kuris nagrinėja informacinius karus, pirmiausiai siūlė atkreipti dėmesį į patį lenta.ru straipsnio autorių.
„Jis pats iš Daugpilio, o visi straipsniai – propagandiniai apie išvažinėjančią Lietuvą, Europos juodadarbius, latvių neonacius, tai čia tėra dar vienas lašas visoje šitoje temoje“, – sakė N. Maliukevičius. Išties, lenta.ru autorius aktyviai reiškiasi ir kitame Kremliaus kontroliuojamame kanale „RIA Novosti“, kuriame rašo apie Baltijos šalyse neva pažeidinėjamas rusakalbių teises, alkoholio tepasiūlyti europiečiams galinčią „nusmauktakelnę“ Latviją, ksenofobiškąją Estiją, bedarbystės ir savižudybių liūne skendinčią Lietuvą.
„Tai yra vis tas pats nevykėlių valstybės naratyvas. Esą visos buvusios respublikos po SSRS griūties yra tik nevykėlės. Ir visi tokie tekstukai kraunami į bendrą „buvusioji SSRS“ rubriką. Nors tai tėra psichoterapija pačiai Rusijos auditorijai: pažiūrėkite, kaip pas tuos pribaltus blogai“, – vertino N. Maliukevičius.
Pats portalas lenta.ru iki 2014 metų buvo vadinamas vienu populiariausiu ir patikimiausių Rusijos naujienų portalų, tačiau jį įsigijus „Rambler Media group“, kuri priklauso Vladimiro Potanino valdomai „Interros“, Lenta.ru paliko vyriausioji redaktorė Galina Timčenko ir kelios dešimtys žurnalistų, vėliau Rygoje įkūrę nepriklausomą naujienų portalą „Meduza“.
Vienu turtingiausių, o svarbiausia – vienu ištikimiausių Vladimiro Putino oligarchų vadinamas V. Potaninas yra įtrauktas į vadinamąjį „Putino sąrašą“ – 210 su Kremliumi siejamų oligarchų sąrašą, kurį sudaręs JAV Iždo departamentas svarsto, ar įtrauktiems asmenims nevertėtų taikyti papildomų sankcijų. V. Potaninas yra 68-as sąraše.