Šį mėnesį paspartėjo didžiausių euro zonos ekonomikų - Vokietijos ir Prancūzijos - plėtra, o kainos taip pat kilo. Tokie rodikliai priimtini Europos centriniam bankui (ECB). Jis neseniai paskelbė, kad šiemet baigs su krize susijusią aktyvų pirkimo programą, o palūkanas planuoja kelti tik antroje 2019 metų pusėje.
„IHS Markit“ skaičiuojamas euro zonos bendras pradinis pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) birželį užkopė iki 54,8 punkto nuo 54,1 punkto ankstesnį mėnesį. Jis viršijo 53,9 punkto, nors tokį rodiklį prognozavo „Reuters“ apklausti ekonomistai.
Remiantis „IHS Markit“, tokie PVI rodo 0,5 proc. euro zonos ekonomikos plėtrą antrąjį ketvirtį. Analitikų teigimu, tai yra žingsnis teisinga kryptimi, bet jis nereiškia, jog ekonomikos lėtėjimas baigėsi.
Oficialiais duomenimis, gegužę infliacija euro zonoje pasiekė 1,9 proc. ir priartėjo prie centrinio banko nustatyto 2 proc. tikslo. Be to, padidėjo aktyvumas bloko paslaugų sektoriuje. Kita vertus, birželį netikėtai suprastėjo euro zonos vartotojų nuotaikos.
„Per artimiausius mėnesius euro zonos gamyba linkusi lėtėti, nes sektoriaus įmonės nuogąstauja dėl prekybos ir politinės nežinomybės“, - teigia vyriausiasis „IHS Markit“ verslo ekonomistas Chrisas Williamsonas.
JAV prezidento Donaldo Trumpo naujausi grasinimai tarifais sustiprino įtampą dėl prekybos su Europos Sąjunga. Prekybos kliūtys verčia centrinius bankus apkarpyti šalių ekonomikos augimo prognozes.
