Anot Lietuvos inovacijų centro analitiko Aleksandro Izgorodino, šiemet iš 27 Inovacijų švieslentės indikatorių 12-oje indikatorių Lietuva pasiekė progresą.
„Tačiau devyni iš minėtų dvylikos indikatorių per metus pagerėjo nežymiai. Nors per metus pablogėjo tik šešių Lietuvos indikatorių rezultatai, tačiau daugumos „neigiamų“ indikatorių nuosmukis buvo gana ryškus - tai ir neleido Lietuvai šiemet pagerinti galutinės pozicijos Inovacijų švieslentėje“ ,- pranešime teigė A. Izgorodinas.
Anot pranešimo, šiemet Lietuvos pozicijai Inovacijų švieslentėje labiausiai pakenkė sumažėjusios viešojo sektoriaus investicijos ir kritusios rizikos kapitalo išlaidos.
„Per metus viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) išlaidų indikatorius susitraukė 23,4 proc. punktais, o rizikos kapitalo išlaidų indikatorius - 37,2 proc. punktais. Abiejų indikatorių nuosmukį lėmė pertrauka tarp ES finansavimo priemonių - anksčiau buvusios ES priemonės jau buvo įsisavintos, o naujos priemonės dar nebuvo iki galo paleistos į rinką“, - teigė Lietuvos inovacijų centro vadovas Mantas Vilys.
Anot jo, šią problemą turėtų išspręsti šiuo metu vykdoma inovacijų reforma. Vienas iš inovacijų reformos tikslų - ES priemones, o po 2020 m. ir biudžeto lėšas inovacijų kūrimui suplanuoti taip, kad nebūtų laiko tarpų, kur įmonės negali gauti finansavimo aukštą pridėtinę vertę turinčių produktų kūrimui.
LIC pranešime nurodoma, kad per metus taip pat pablogėjo Lietuvos pozicija pagal užimtumo sparčiai augančiose įmonėse indikatorių. A. Izgorodino teigimu, šio indikatoriaus nuosmukį didele dalimi lėmė Lietuvos ekonomikoje jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos stygius.
Pavyzdžiui, 2012-2017 m. visoje Lietuvos ekonomikoje laisvų darbo vietų skaičius išaugo beveik dvigubai, tuo metu užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 8,5 proc. Tačiau, anot LIC ekspertų, teigiamai galima vertinti tai, kad verslas, susidurdamas su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problema, pastaruoju metu deda vis daugiau pastangų produktyvumo didinimui. Pavyzdžiui, Lietuvos pramonė pagamina beveik 50 proc. daugiau produkcijos nei prieš krizę, bet tai daro su 14 proc. mažesniu darbuotojų skaičiumi.
„Kalbant apie teigiamus aspektus, 2018 m. Inovacijų švieslentės rezultatai rodo akivaizdžiai augantį Lietuvos verslo dėmesį skaitmeninimui - Lietuva pasiekė progresą pagal tokius indikatorius kaip spartaus interneto skvarba bei IT mokymai darbuotojams. Pasiektas progresas pagal paraiškų prekės ženklų ir dizaino registracijai rodiklius, kam įtakos turėjo tiek ES finansavimo priemonės, tiek ir naujoji pelno mokesčio lengvata“ ,- teigė A. Izgorodinas.
Lietuvos inovacijų centro direktorius M. Vilys taip pat akcentuoja, kad per metus Lietuva šiek tiek pagerino poziciją pagal aukštesnės pridėtinės vertės prekių eksporto rodiklį, kam įtakos turėjo ir rekordiškai didelės verslo investicijos į MTEP veiklą.
„Pačių įmonių lėšomis finansuojamų MTEP išlaidų apimtys versle šiuo metu siekia aukščiausią lygį per visą šio indikatoriaus matavimo laikotarpį, vien per paskutinius 5 metus išaugo dvigubai. Natūralu, kad šios investicijos įsuko ir aukštesnės pridėtinės vertės eksporto plėtrą“, - akcentuoja M. Vilys.
