Vyriausybė gegužės pabaigoje Seimui pateikė įstatymų projektus, kuriuos priėmus būtų pasiekti šie tikslai, tačiau nepilnai. O kai kurie papildomi Vyriausybės siūlymai, susiję su mokesčių mažinimu, iš esmės prieštarauja tiek rinkimų programos nuostatoms ir prioritetams, tiek, mano įsitikinimu, ir atsakingo viešųjų finansų valdymo principams. Tokio didelio masto mokesčių pajamų mažinimas neturi nieko bendro su planuotomis mokesčių ir pensijų reformomis, kurių buvo tikimasi iš Vyriausybės. Tai primena finansinį populizmą.
Tiesa, būtina pažymėti, kad Vyriausybė pasiūlė ir įstatymų projektus, kurie skirti efektyvesniam mokesčių surinkimui. Tai, be jokių abejonių, – sveikintina. Jiems visiems be kokių nors esminių koregavimų Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Po svarstymo penktadienį Seime jiems taip pat buvo pritarta.
Kadangi esu vienas iš programinės mokesčių ir pensijų sistemų pertvarkos autorių ir jaučiu dėl jų bei dėl visos viešųjų finansų būklės atsakomybę, įspėjau Vyriausybę, kad nepritarsiu ir darysiu viską, kad būtų pakoreguoti mokesčių mažinimo siūlymai, su kuriais trumpai buvau supažindintas balandžio 10 d. Kategoriškai, kaip visiškai nepriimtinam, prieštaravau „Sodros“ įmokų tarifo mažinimui 2 proc. punktais. Tai būtų iš esmės pažeidę vis dar nebaigtos tvarkyti „Sodros“ sistemos finansinį tvarumą ir galimybes užtikrinti stabilų senatvės pensijų augimą vidutiniu ir ilgesniuoju laikotarpiu. Tai – vienas iš programinių prioritetų ir siekių. Vyriausybės nuostata, kad toks socialinio draudimo tarifo mažinimas padėtų išsaugoti antrosios pakopos masiškumą, nes esą kaupimas gyventojams neturėtų brangti, man nėra priimtina. Prioritetas turi būti valstybinė, o ne privati pensijų sistema. Apgailestauju, kad kai kam Vyriausybėje atrodo kitaip.
Galų gale, po intensyvių diskusijų, Vyriausybė pakoregavo savo siūlymą taip, kad „Sodros“ tarifas mažėtų minimaliai, o gyventojų pajamų mokesčio tarifas – labiau. Tačiau „Sodros“ pajamos vis tiek sumažėtų keliomis dešimtimis milijonų eurų per metus ir dėl to bei kitų išliekančių problemų „Sodros“ viduje nesu linkęs pritarti „Sodros“ įmokų lubų įvedimui.
Po diskusijų atsirado pakoreguotas Vyriausybės siūlymas dėl 19,5 proc. „Sodros“ ir 20 proc. GPM tarifų. Nepaisant to, tai vis tiek reikštų reikšmingą viešųjų finansų pajamų mažėjimą ir iš esmės prieštarautų kitam, jau anksčiau priimtam sprendimui vėlinti pensinį amžių labiau, nei ilgėja gyvenimo trukmė išėjus į pensiją. Tai yra ne kas kita, kaip mokestinės naštos per visą gyvenimo ciklą didinimas. Taigi, vienu sprendimu mes mokesčius padidinime, kitu – norime sumažinti, nepasirūpindami jokiais esminiais tokio mažinimo finansavimo šaltiniais.
Dar didesnis mokestinių pajamų netekimas, šiuo atveju Valstybės biudžete, lauktų, jei būtų nuspręsta didinti ir išplėsti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą taip, kaip siūlo Vyriausybė – nuo 1,3 iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio. Tai 2021 metais papildomai lemtų daugiau kaip pusės milijardo eurų pajamų mokesčio įplaukų į biudžetą sumažėjimą. Tai tuo pačiu reikštų žymiai menkesnes galimybes finansuoti viešąsias paslaugas, savivaldybes ir pagrindinę pensijos dalį, kurios finansavimą ketinama perkelti iš „Sodros“. Vyriausybės pateikti galimų pajamų iš šešėlinės ekonomikos bei papildomų dėl neva augsiančio vartojimo padidėjusių mokestinių įplaukų vertinimai šiame kontekste yra pernelyg optimistiniai ir abstraktūs ir negali būti tinkamas pagrindas grįsti tokio masto ilgalaikių finansinių įsipareigojimų didinimą.
Tokie Vyriausybės siūlymai ir jų aiškinimas labai primena 2008 ir ankstesnius metus, kuomet gyventojų pajamų mokesčio tarifas taip pat buvo smarkiai sumažintas (tuomet – nuo 33 iki 24 proc.), o prieš pat tų metų rudenį vykusius rinkimus politinės partijos Seime konkuravo, kuri daugiau pažadės rinkėjams.
Tai matyti iš informacijos, kurią komitetas analizuoja, vykdydamas parlamentinį krizės priežasčių tyrimą. Tokie dabartinės Vyriausybės siūlymai, jei jiems būtų pritarta Seime, diskredituotų patį tyrimą ir jo tikslus. Nes preliminari išvada iš anksčiau surinktos ir jau publikuotos bei papildomai gautos informacijos tikriausiai būtų tokia, kad nepagrįstas ir rizikingas mokesčių mažinimas ir finansinių įsipareigojimų didinimas buvo vieni iš veiksnių, lėmusių didesnį Lietuvos viešųjų finansų sistemos pažeidžiamumą ir skolinimosi poreikį 2009–2010 metais. Negalime kartoti tų pačių klaidų. Tam ir yra reikalingas šis tyrimas ir gaila, kad jo nebuvo imtasi anksčiau. Gal tuomet nebūtų tokių Vyriausybės siūlymų ir bandymų visais būdais juos „prastumti“ Seime.
Tai nereiškia, kad Lietuvą artimiausiu metu būtinai ištiks kokia nors krizė ir vėl reikės daug skolintis, mažinti pensijas ir atlyginimus. Tačiau rizikos veiksnių globalioje ekonomikoje ir finansų sistemoje yra pakankamai daug. Todėl būtina elgtis itin atsakingai. Tuo labiau kad nežinia, kaip viskas klostysis 2020–2021 metais, kuomet pateiktame įstatymo projekte ir toliau siūloma smarkiai mažinti mokestinę naštą ir tuo pačiu mokestines pajamas į biudžetą. Neturime atnaujintų tų metų ekonominių prognozių, biudžetų rodiklių įstatymų projektų ir nepriklausomo jų vertinimo. Nesuprantu, kodėl Vyriausybė nesutinka su, mano manymu, racionaliu ir atsakingu siūlymu šią savaitę Seime nuspręsti tik dėl kitų, 2019, metų NPD, o rudenį apsvarstyti ir 2020 bei 2021 metų skaičius.
Be to, pastarosiomis dienomis paaiškėjo, kad dar didesnis neapibrėžtumas Lietuvos laukia po 2021 metų, kuomet prasidės naujasis ES finansinės paramos laikotarpis. Dabar pateikti Europos Komisijos siūlymai yra visiškai nepriimtini ir, jei jie iš esmės nepasikeistų, geriausiu atveju reikštų Lietuvos ekonomikos ir viešųjų finansų pajamų sąstingį. Blogiausio scenarijaus atveju – šalies ekonomikos nuosmukį ir atitinkamai iš esmės blogėjančią viešųjų finansų padėtį su visomis neigiamomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Nors tai gali įvykti tik už ketverių ar penkerių metų, tačiau to ignoruoti – nevalia. Taip elgtis gali visiškai neatsakingi ir trumparegiai politikai, kuriems rūpi tik artimiausia jų pačių ateitis. O artimiausioje ateityje, kaip žinia, keleri rinkimai. Todėl raginu visus atsakingus Seimo narius palaikyti mokesčių ir pensijų reformą, tačiau nepritarti tokio masto mokesčių pajamų mažinimui, kokį siūlo Vyriausybė.