Lietuvos kritimas Inovacijų švieslentėje parodė, kad iki šiol šalyje egzistuojanti inovacijų politika yra neveiksni ir jai reikia sisteminės pertvarkos, teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
„Šuolis Inovacijų švieslentėje pernai ir šių metų kritimas rodo, kad inovacijų politika Lietuvoje yra fragmentuota ir orientuota į trumpalaikes ekosistemos gerinimo priemones, o ne nuoseklų jos vystymą. Norint didinti šalies konkurencingumą privalu įgyvendinti sprendimus, leisiančius sustiprinti Inovacijų švieslentės išryškintas silpnąsias šalies vietas“, – pranešime cituojamas ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
Ūkio ministerija Seimui yra pateikusi svarstyti Technologijų ir inovacijų įstatymą, kuriuo siekiama suaktyvinti šalies inovacijų ekosistemą. Jis sustiprintų daugelį šalies kritimą Europos inovacijų švieslentėje lėmusių rodiklių. Vienas silpniausių aspektų – viešųjų investicijų į inovacijų ekosistemą trūkumas.
„Šių metų Inovacijų švieslentėje matomas išlaidų inovacijų veikloms nuosmukis yra nulemtas tam tikros pertraukos tarp ES finansavimo priemonių, tai yra, kai anksčiau buvusios ES priemonės jau buvo pilnai panaudotos, o naujos priemonės dar nebuvo pilnai paleistos. Vienas iš inovacijų reformos tikslų – ES priemones, o po 2020 metų ir biudžeto lėšas inovacijų kūrimui suplanuoti taip, kad nebūtų laiko tarpų, kur įmonės negali gauti finansavimo aukštą pridėtinę vertę turinčių produktų kūrimui. Suplanavus nuoseklų finansavimą ne tik pagerėtų Inovacijų švieslentės rodiklis, bet ir būtų išspręsta inovatyviam verslui opi problema“, – teigia V. Sinkevičius.
Įgyvendinant Inovacijų reformą siekiama užtikrinti mokslininkų bendradarbiavimą su verslu. Iki šiol daugybė verslo įmonių savo lėšomis kūrė inovatyvius produktus negaudami ES paramos, nes priemonės buvo orientuotos ne į produktų, o į mokslo žinių kūrimą. Įgyvendinus reformą verslas turės palankesnes galimybes gauti finansavimą produktams tobulinti, o mokslas bus suinteresuotas uždirbti papildomų lėšų vykdydamas verslo užsakymus. Tai turėtų paskatinti viešajame sektoriuje atliekamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklų bendrąjį finansavimą iš verslo ir padidinti MTEP išlaidas viešajame sektoriuje. Šie veiksniai turėtų teigiamos įtakos atitinkamiems Inovacijų švieslentės rodikliams.
Kitas svarbus dalykas, kurį patvirtino švieslentė, – kad Lietuvos ekonomikoje jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos stygius. Viena vertus, įmonės, susidurdamos su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problema, pastaruoju metu vis daugiau dėmesio kreipia į produktyvumo didinimą. Lietuvos pramonė pagamina beveik 50 proc. daugiau produkcijos nei prieš krizę, bet tai daro turėdama 14 proc. mažesnį darbuotojų skaičių.
„Lietuva privalo būti atvira užsienio talentams, kurie nori čia gyventi ir kurti. Šalies migracijos politika turi būti orientuota į specialistų pritraukimą, o ne mėginimą juos atbaidyti biurokratinėmis procedūromis“, – tvirtina ūkio ministras.
Inovacijų reformos priemonėmis kuriamos prielaidos augti ir plėstis aukštą pridėtinę vertę kuriančiam verslui. Skaičiuojama, kad inovacijų reforma sudarys galimybes gyventojų atlyginimams augti šeštadaliu greičiau, penktadaliu pagreitins BVP augimą, o 2020 metais eksporto mastą padidins dar 1,4 mlrd. eurų. Visa tai turėtų paskatinti Inovacijų švieslentės užimtumo sparčiai augančiose įmonėse rodiklio rezultatą, kuris šiuo metu smarkiai smukdo bendrą Lietuvos rodiklį Inovacijų švieslentėje.
