Už balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė – 26.
Tai priešpaskutinis žingsnis galutinai priimant įstatymus Seime. Dėl visų projektų, susijusių su mokesčių ir pensijų reforma, Seimas turės balsuoti dar kartą. Tai planuojama daryti jau kitą savaitę. Kad įstatymai įsigaliotų, juos dar turės pasirašyti prezidentė.
Pristatydamas projektus Tomas Tomilinas priminė, kad prieš rinkimus valdantieji žadėjo pensijų kaupimą pakeisti taip, kad į fondus nebūtų pervedami pinigai iš „Sodros“.
„Mes davėme rinkimų pažadą, kad tie įnašai bus stabdomi. Buvo pateiktas Stasio Jakeliūno planas, kaip tai daryti. (…) Vyriausybė pateikė paketą, kuris numato, kad „Sodros“ pervedimų į kaupimo fondus neliks. Šalia to buvo pasiūlyti papildomi paskatinimai, lengvatos žmonėms, kurie kaupia, kurie norėtų kaupti, prisijungti prie kaupimo. Vyriausybei buvo pasiūlytas kompromisas“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Jo vertinimu, iki šiol Lietuvoje veikianti pensijų kaupimo sistema tam tikra prasme yra „Sodros“ privatizavimas ir yra žalinga pačiai institucijai.
Rimantas Dagys kritikavo siūlomus pakeitimus, nes, anot jo, priėmus siūlomus įstatymus, „Sodros“ sistemos pajamų pakeitimo norma (santykis tarp pensijos ir atlyginimo) sumažės nuo 40 proc. iki 20–25 proc.
„Nuo to mes nepabėgsime jokiais užkeikimas, sakydami, ką kokia Vyriausybė darė“, – kalbėjo parlamentaras, pridūręs, kad vidutinė pensija priėmus reformą bus 180 Eur, o dėl tokių pinigų sistemoje esą joks kvailys nenorės dalyvauti.
R. Dagys taip pat kritikavo siūlomas Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kurios esą prievarta gyventojus įtrauks į pensijų kaupimą, o tai prieštaraus Konstitucijai. Anot Seimo nario, valdančiųjų siūloma reforma lems visišką chaosą ir bus dar blogiau nei priėmus naują Darbo kodeksą.
Atlyginimo ir išmokų perskaičiavimas
Valstybinio socialinio draudimo, taip pat su juo susijusių kitų įstatymų projektuose numatytas darbuotojų gaunamo atlyginimo ant popieriaus perskaičiavimas. Iki įstatymo įsigaliojimo (numatoma iki 2019 m. sausio 1 d.) kiekvienas darbdavys turės perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo.
Įstatymas neleidžia perskaičiuoti atlyginimo taip, kad į rankas darbuotojas gautų mažiau pinigų.
Dalis „Sodros“ išmokų ir įmokų dydžių yra susietos su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu (VDU) ir minimalia mėnesine alga. Prireikus taikyti šiuos du dydžius, jie taip pat bus dauginami iš 1,289.
Naujas įmokų tarifas
Įstatymo projektas įpareigoja Vyriausybę teikiant kitų metų „Sodros“ biudžetą jame nustatyti proporcingai perskaičiuotus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokos tarifus. Darbuotojo bendrasis socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos tarifas būtų 19,5 proc. dydžio, darbdavio – 1,47 proc.
Taigi, jei iki šiol didžioji dalis „Sodros“ įmokų buvo priskirta darbdaviui, tai dabar teoriškai jas mokės. Faktiškai ir toliau pinigus už darbuotoją perves darbdavys.
Vis dėlto jei darbuotojas dirba ne visą etatą ir uždirba mažiau nei minimali mėnesinė alga (MMA), įmokas nuo ne mažesnės sumos nei MMA, darbdavys už darbuotoją privalės mokėti ir toliau.
„Sodros“ įmokų lubos
Tarp pačių valdančiųjų buvo kilę daug nesutarimų dėl „Sodros“ įmokų lubų (t. y. maksimalios pajamų ribos, kurią viršijančios įmokos nemokamos). Tačiau Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš antro karto pritarė Ramūno Karbauskio teiktai pataisai įvesti įmokų lubas.
Priėmus įstatymą, 2019 m. įmokų nereikės mokėti už algos dalį, kuri viršys 120, 2020 m. – 84, o 2021 m. ir vėliau – 60 VDU sumą. Taigi, jei žmogus per mėnesį uždirbs daugiau nei 10 VDU (2021 m. 5 – VDU), už didesnes sumas mokėti „Sodros“ įmokų nereikės.
Tiesa įmokų lubos nebus taikomos sveikatos draudimo įmokoms. Jos ir toliau bus skaičiuojamos nuo viso darbo užmokesčio.
Išmokų pokyčiai
Iš principo „Sodros“ išmokos yra skirtos kompensuoti dėl draudiminio įvykio (pvz., ligos ar vaiko gimimo) netenkamas darbines pajamas. Kadangi šios bus skaičiuojamos kitaip, tai ir išmokos skirsis.
Pvz., ligos išmoka, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negalės būti mažesnė negu 62,06 proc. (dabar 80 proc.) ir didesnė negu 100 procentų išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
Jeigu žmogus dabar uždirba 1000 Eur ant popieriaus, tai 80 proc. būtų 800. Kaip minėta, popierinė alga po reformos bus padauginta iš 1,289. Na, o 62,06 proc. nuo 1289 Eur ir bus beveik tie patys 800 Eur.
Analogiškai nuo 3 ligos dienos iš „Sodros“ mokama išmoka sieks 62,06 proc. gyventojo kompensuojamojo uždarbio dydžio (tai būtų 80 proc. dabartinės neperskaičiuotos algos).
Motinystės, taip pat tėvystės ir vaiko priežiūros iki 1 metų išmoka būtų 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Jeigu bus pasirinkta gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 2 metai, šios išmokos dydis iki vaikui sueis 1 metai bus 54,31 proc., o iki vaikui sueis 2 metai – 31,03 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Išmokos bedarbiams
Kaip dabar, taip ir po pakeitimų, nedarbo draudimo išmoka susidės iš pastovios ir kintamos dalies.
Pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudarys 23,27 proc. MMA. Kintama nedarbo draudimo išmokos dalis apskaičiuojama taip: 1) 1–3 išmokos mokėjimo mėnesį – 38,79 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių pajamų; 2) 4–6 mėnesį – 31,03 proc. pajamų; 3) 7–9 mėnesį – 23,27 proc. pajamų.
Bet kokiu atveju nedarbo draudimo išmoka negalės būti didesnė kaip 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio.
Planuojama, kad kitą savaitę Seimas toliau svarstys (ir, kaip tikisi Vyriausybė, priims) likusius mokesčių ir pensijų reformos įstatymus.
