„Graikijos vyriausybė ir šalies tauta puikiai atliko savo darbą, - pareiškė Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas. - Tad visiškai įmanoma, kad šiandien mums pavyks priimti bendrą sprendimą“.
Prancūzijos finansų ministras Bruno 'as Le Maire'as taip pat pažymėjo, kad Graikija įvykdė savo įsipareigojimus, tad metas dabar kreditoriams „mėginti rasti geriausią Graikijos skolos sprendimo būdą“.
19 euro bloko šalių finansų ministrai bando susitarti dėl jau minėto skolų nurašymo, kad Atėnai atsistotų „ant kojų „ir galėtų grįžti į finansų rinkas.
Dėl 86 mlrd. eurų Graikijos finansinės pagalbos programos buvo susitarta 2015 metais po šešių sudėtingų derybų mėnesių.
Kaip visada Graikijos skolų krizės metu, Vokietija labiausiai priešinasi skolų mažinimui ir reikalauja, kad Atėnai įgyvendintų reformas ir po programos pabaigos.
Euro zonos finansų ministrai diskutuos ne tik apie Graikiją. Jų dėmesio centre taip pat bus bloko valiutos ateitis ir Prancūzijos pasiūlytas ambicingas euro zonos biudžeto projektas. Ši Paryžiaus iniciatyva jau sulaukė paramos iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel.
Į itin gilią ekonominę krizę įgrimzdusi Graikija Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir ES paramos prašė tris kartus. Paskutinė, trečioji, gelbėjimo programa pasibaigs šių metų rugpjūtį.
