Už tokį įstatymo projektą po pateikimo balsavo 76 parlamentarai, prieš buvo 1, o susilaikė – 6.

Posėdyje dalyvavę Seimo nariai bendrai sutarė toliau projektą svarstyti jau rudenį. Numatyta įstatymo įsigaliojimo data – kitų metų pradžia.

„Mažmeninėms prekybos įmonėms draudžiama dirbti teikiant prekybos paslaugas kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis“, – taip tiksliai siūloma papildyti Darbo kodekso 123 str., kuriame išvardytos švenčių dienos.

Šį projektą registravo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis, tačiau, kaip minėta, po pateikimo jam pritarė ir daugelis kitų frakcijų atstovų.

„Įstatymo projektą parengti paskatino esama situacija, kuomet valstybinių ir kitų švenčių dienomis yra dirbama mažmeninės prekybos įmonėse, t. y.: pramoninių prekių parduotuvėse, didžiuosiuose prekybos centruose.

Dėl šios priežasties aptarnaujantys darbuotojai netenka galimybės deramai paminėti švenčių dienas, dalyvauti joms skirtuose renginiuose, minėjimuose ar praleisti laiką kartu su savo šeimomis. Taip pat atsižvelgiama į darbuotojų viešai teikiamas pastabas dėl ne visada tinkamo apmokėjimo už darbą švenčių dienomis.

Teikiamo įstatymo projekto tikslas – užtikrinti darbuotojų teisę į poilsį švenčių dienomis ir paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį bei suteikti galimybę mažmeninės prekybos įmonėse dirbantiems asmenims daugiau laiko skirti šeimai“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Tomas Tomilinas feisbuko paskyroje tokį Seimo sprendimą paaiškino pačių prekybininkų nenoru patiems nustatyti nedarbo dienas švenčių metu:

„Jei Mahometas neina pas kalną, tai kalnas ateina pas Mahometą. Kadangi prekybos centrai visaip vilkina susitarimą dėl pagarbos mūsų valstybės šventėms, kadangi jie nenori suteikti laisvės alinantį kasininkų ir salės darbuotojų darbą dirbantiems žmonėms per šventes pabūti su savo šeima, o tikrą sąmoningumą parodė tik „Lidl“, Seimas neturėjo kito pasirinkimo kaip pradėti svarstyti įstatymą, kuris apribos darbą švenčių dienomis.

Visuomenės nuomonė patikrinta „Spinter tyrimais“. Nuomonė akivaizdi – 70 proc. žmonių palaiko draudimą dirbti per šventes. Tikiuosi, kad susitarimas bus pasiektas be įstatymo priėmimo. Man atrodo, kad skandinaviškas socialinis dialogas geriau nei ribojimai ir draudimai. Tik rinkos milžinai turi rodyti pagarbą ir norą susitarti su darbuotojais.“

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas kritiškai vertino Seimo sprendimą ir įspėjo, kad sutrumpintas parduotuvių darbo laikas gali turėti neigiamų pasekmių.

„Seimo svarstymai uždrausti prekiauti sekmadieniais ir švenčių dienomis kelia mums nerimą dėl to, kad nebuvo atlikta jokia galimo poveikio analizė. Neramina ir tai, kad ši iniciatyva siekiama reguliuoti verslo darbo sąlygas, o projektas registruotas į Darbo kodeksą, kuris reglamentuoja darbdavio ir darbuotojo santykius ir nieko bendro su verslo rinkos reguliavimu neturi“, – komentavo asociacijos vadovas.

Jo teigimu, apribojus prekybos laiką, tikrai sumažės darbuotojų skaičius. Preliminariais skaičiavimais, priėmus tokį sprendimą, darbą prarasti esą gali apie 5 tūkst. žmonių. Dėl to mažėtų biudžeto pajamos iš „Sodros“ ir gyventojų pajamų mokesčio.

„Per vieną dieną didieji prekybos tinklai sugeneruoja apie 8 mln. Eur apyvartos, todėl dėl šis siūlymas kėsinasi į 496 mln. Eur Lietuvos BVP, o valstybės biudžetas rizikuoja netekti mažiausiai 88 mln. Eur vien tik PVM. Prieš pradedant diskutuoti darbo laiko ribojimo tema, sieksime, kad būtų atliktas išsamus poveikio vertinimas Lietuvos ekonomikai, darbo rinkai bei verslo sąlygoms“, – skaičiavo L. Vilimas.

Pagal dabar galiojantį Darbo kodeksą, paprastai nedirbama šiomis švenčių dienomis: 1) sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną; 2) vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; 3) kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną; 4) sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis; 5) gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną; 6) pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną; 7) pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną; 8) birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną; 9) liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną; 10) rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną); 11) lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną; 12) gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną; 13) gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis.

Jeigu švenčių dienos nesutaps su paskutiniais mėnesių sekmadieniais, mažmeninės prekybos įmonių darbuotojai priėmus įstatymą turėtų 12 papildomų laisvų sekmadienių per metus.

Švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.

„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje parduotuvių pardavėjai yra antra populiariausia specialybė. Šių darbuotojų yra 61,5 tūkst. Daugiau tik vairuotojų – 68 tūkst.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (355)