Tiek mokiniams, tiek studentams reikia turėti atsakymą į klausimą „kodėl to mokytis yra svarbu“. Neužtenka į jį atsakyti tiktai „dėl to, kad taip reikia“. Ne tik Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, bet ir daugelyje Šiaurės šalių tiek aukštojo, tiek vidurinio mokslo lygmeny šiuo metu vykstantys pokyčiai veda prie kompetencijomis grįsto mokymosi, siekiama mokymą labiau susieti su gyvenimu, jį kiek galint daugiau skaitmeninti. Svarbiausia – kad jis būtų kuo arčiau besimokančiųjų poreikių, kad jie suprastų, kaip įgytas žinias galės panaudoti realiame gyvenime.
Kodėl mergaitės mokykloje gauna geresnius pažymius? Todėl, kad jos dažnai tiesiog išmoksta kažką atmintinai. O berniukai sako: o kam gi aš čia turėčiau šitai mokytis?! Reikia turėti atsakymus ir į tokius klausimus.
Siekdami nuolatinės švietimo pažangos, mes nuolat tobuliname savo sistemą, kad ji atitiktų besikeičiančius visuomenės poreikius. Dabar aktualiausia, kaip ir Lietuvoje, ugdymo turinio kaita ir mokytojų rengimo stiprinimas.
Mokytojų rengimas
Mes jau esame sutelkę savo mokytojų rengimo resursus – Estijoje mokytojų rengimas sukoncentruotas dviejuose universitetuose Tartu ir Taline. Tai padarėme dėl to paties tikslo, kaip dabar Lietuva: kad sutelktume geriausias dėstytojų ir ekspertų pastangas, kad mokytojų rengimas būtų pagrįstas mokslu. Sujungimo rezultatus vertinu gerai, kita vertus, matome, kad pedagogų rengime būtina stiprinti tarptautiškumą, nes moksliniai tyrimai yra tarptautiniai.
Kita vertus, iš praeities esame paveldėję idėją, kad švietimas labai priklauso nuo kultūros, ir tai yra tiesa. Istoriškai, kultūriškai kiekvienos šalies švietimo tradicijos yra unikalios. Tačiau šiandieniniai iššūkiai yra tokie panašūs, kad mums labai svarbu, jog mūsų mokslininkai dirbtų tarptautiniame lygmenyje. Šito dar nesame sėkmingai pasiekę.
Kadangi Lietuva kaip tik šiuo metu vykdo pedagogų rengimo pertvarką, būtų naudinga iš karto atkreipti dėmesį į tarptautiškumą, kad būtų galima keisti susiklosčiusias tradicijas. Pavyzdžiui, įstojusieji į doktorantūrą būtinai turėtų dalį laiko studijuoti užsienyje. Tai jau yra gana paplitusi praktika kitose srityse, tačiau švietimo srityje dar nepakankamai.
Ugdymo turinys
Ugdymo turinio kaita – tai labai jautrus klausimas ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje, kadangi mokykloms atnaujinti vadovėlius ir mokymosi medžiagą yra didžiulis darbas. Pastaraisiais metais ugdymo turinį mes keičiame ne didelių pokyčiu keliu, bet nuolat darydami mažus pakeitimus, kuriuos reikia atlikti. Pavyzdžiui, norėdami atnaujinti matematikos mokymą, nekeičiame viso ugdymo plano, nesakome, kad kažkas jau nebenaudinga ir to reikia atsisakyti ir pridėti naujų kompetencijų, bet išskiriame svarbiausius dalykus. O kaip tai įgyvendinti, paliekame spręsti mokytojams.
Taip keičiant ugdymo turinį nebūtina perrašyti ugdymo planų, svarbu sukviesti mokytojus ir juos apmokyti – tai įprasta daryti Suomijoje, kad jie žinotų, į kokius svarbius klausimus reikėtų atsakyti. O ko atsisakyti, tuomet jau sprendžia patys mokytojai. Tai sudaro sąlygas nuolatinei kaitai, o kartu išlaikoma ramybė mokyklose. Pavyzdžiui, jei kalbame apie pradinį mokymą, mokiniams vis tiek reikia išmokti skaityti, išmokti daugybos. Tokiu būdu mokytojams parodomas pasitikėjimas, kad jie gali rinktis. Dar labai svarbu, kad mokiniai nebijotų bandyti ir daryti klaidas, kad už klaidas nebūtų baudžiama – jos yra būtina mokymosi proceso dalis. Taip pat reikia keisti mokymo būdus, nes šiuolaikiniai vaikai dėmesį sukaupti ir išlaikyti geba gana trumpai.
Kalbant apie švietimą apskritai, Baltijos ir Šiaurės šalims būtų labai naudinga sutelkti pajėgas atliekant mokslinius tyrimus, kad atrastume, kas geriausiai veikia švietime, ir galėtume tai įgyvendinti praktikoje.