Jeigu valstybinių įstaigų tinklas gebės suteikti paslaugas per tinkamą laiką, valstybė neskirs pinigų už jas apmokėti privačiose įstaigose. Tai reiškia, kad norint gauti antrinio ir tretinio lygio paslaugas privačiose gydymo įstaigose (ligoninėse), reikės susimokėti pilną kainą. Tokie yra ministerijos siūlymai. Tai būtų aktualu ir dienos stacionaro paslaugoms.
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė neigiamai vertina planus, pagal kuriuos privačioms gydymo įstaigoms nebūtų galimybių gauti valstybės finansų už suteiktas paslaugas.
„Konkurencija privalo būti. Čia tikrai nėra tarybiniai laikai, kad kažkas nuspręstų, ar pacientas turi keliauti tik į valstybinę įstaigą, ir ar jis gali ar negali pasirinkti geresnę paslaugą. Čia tikrai neturi ministerija skaičiuoti paciento turimų pinigų ir ar jis gali susimokėti“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad negali būti net kalbos apie tai, kad paslaugų kokybė kažkuriose įstaigose gali būti geresnė.
„Mano supratimu, jeigu mes kalbame apie kokybę, neturėtų būti tokios situacijos, kad žmonės, kurie turi mažesnį išsilavinimą, neturi pinigų, neturi supratimo, kur važiuoti, nukenčia. Nesvarbu, kur žmogus gyvena, susidūręs su problema, jis turėtų visur gauti kokybišką paslaugą. Jeigu įstaiga negeba to padaryti, ji neturėtų tokių paslaugų teikti“, – sakė A. Veryga.
Finansų nebedalins automatiškai
Ministras paaiškino: pagrindinis siūlomas pokytis reiškia tai, kad Teritorinėms ligonių kasoms nebebūtų prievolės sudaryti sutartis su visomis licencijas turinčiomis ir tokį norą pareiškusiomis įstaigomis. Šie siūlymai neliečia pirminio lygio įstaigų.
Ministras paaiškino, kad ten niekas nesikeičia ir jis nėra prieš privačią mediciną.
„Kai kur mes net ir labai skatiname privatų kapitalą tas paslaugas teikti. Idealus pavyzdys yra pirminė sveikatos priežiūra. Nežinau, kokią jūs kliniką esate pasirinkę, bet mano šeimos gydytojas dirba privačioje klinikoje ir aš nemoku už jokias paslaugas. Aš esu apdraustas, moku privalomąjį sveikatos draudimą ir man tikrai neskauda galvos, ar tai privati, ar viešoji įstaiga“, – sakė A. Veryga.
Dar daugiau: ministras patikino, kad daugiau liberalumo ketinama suteikti teikiantiems slaugos paslaugas, kurių Lietuvoje labai trūksta. Bet jis leido suprasti, kad ten, kur paslaugų teikėjų netrūksta, prioritetas bus teikiamas valstybinėms įstaigoms.
A. Veryga taip pat akcentavo, kad dabar yra puikus metas diskutuoti apie laisvanorišką papildomą sveikatos draudimą.
Kelia klausimų paslaugų kokybė
Ministro teigimu, reforma siekiama sukurti mechanizmą, kuris leistų valdyti gydymo įstaigų tinklą.
„Šiuo metu stacionarinių lovų mes turime per daug. Jeigu efektyviai veiktų tinklas, mes galėtume atsisakyti maždaug 4,5 tūkst. lovų. Privačios įstaigos teikia nedaug stacionarinių paslaugų. Man nelabai suprantama jų baimė“, – sakė A. Veryga.
Ministras teigė, kad kriterijai, pagal kuriuos TLK rinksis, kokiose įstaigose kokios paslaugos bus apmokamos iš valstybės lėšų, dar sudarinėjami.
„Yra keletas dalykų, pirmiausia, tinkamas komandos turėjimas, licencijos turėjimas, paslaugų suteikimas laiku, neturėjimas skolų“, – sakė A. Veryga.
Ministras paaiškino, kad vienas iš tikslų, kodėl siekiama sutvarkyti sveikatos priežiūros tinklą, yra netolygumai kalbant apie paslaugų kokybę.
Sveikatos apsaugos ministerija surinko duomenis apie mirtingumo rodiklius patekus į ligonines dėl miokardo infarkto.
„Pamatėme, kad yra įstaigų, kur, jeigu pateko ten su miokardo infarktu, visi ir numirė. Ir yra įstaigų, kur tik 7,4 proc. pacientų miršta patekę su miokardo infarktu“, – pasakojo A. Veryga.
Siūlo griežtinti kontrolę
LMS tarybos pirmininkė Ž. Gudlevičienė teigiamai įvertino ministerijos siekį suskaičiuoti, kiek ir kokių paslaugų reikia suteikti Lietuvoje.
„Planuotis, kiek ir kokių paslaugų reikėtų, sudėtinga, bet analizę dėl to tikrai galima pasidaryti“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Komentuodama apie netolygumus, kalbant apie paslaugų kokybę, LMS tarybos pirmininkė pažymėjo, kad čia reikėtų griežtesnės kontrolės.
„Akreditavimo tarnyba, kuri išduoda licencijas įstaigai teikti tokias paslaugas, turi tai žiūrėti. Jeigu yra tokių atvejų, kad ten visi numirė su miokardo infarktu, tai, vadinasi, nėra kompetencijos arba įrangos šitas paslaugas suteikti. Turėtų būti sugriežtinta kontrolė, kokybiniai rodikliai, kaip kokybiškai paslaugos suteikiamos“, – sakė Ž. Gudlevičienė.