„Iš ministerijos buvo patvirtintos poveikio vertinimo išvados, kur buvo vertinama tiek oro tarša, tiek triukšmas, atliekų klausimai ir buvo pateiktos išvados, kad pagal parametrus, kurie tuo metu buvo pateikti, ta veikla yra galima Vilniaus Jočionių ir Kauno Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje“, - trečiadienį Antikorupcijos komisijos posėdyje sakė D. Krinickas.
Komisijos narys Jurgis Razma pažymėjo, kad praėjusią savaitę Aplinkos ministerija prakalbo apie modernius ir naujesnius filtrus, kurie galėtų būti diegiami jėgainėse, ir klausė D. Krinicko, ar tai Aplinkos ministerijos idėjos ir projektai.
„Bent jau kiek aš esu girdėjęs, (...) technologijos, kurios tuo metu buvo pateiktos, turėjo būti analogiškos kitų valstybių deginimo įrenginiuose, bet, jei praėjusią savaitę buvo priimtas sprendimas diegti naujesnius, reikia klausti „Lietuvos energijos“, nes aš tuo metu buvau išvykęs“, - kalbėjo aplinkos viceministras.
Komisijos narys Algirdas Butkevičius pastebėjo, kad „visa įranga jau yra užsakyta, o pusė pagaminta“ ir kad Europos Komisija gali labai susidomėti tokiomis kalbomis, kad dalis atliekų gali būti pervežamos iš Vilniaus į Kauną ir ten deginamos.
Tuo metu Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius klausė, ar ministerija būtinai turi siekti pačių moderniausių technologijų, ar gali rinktis. Jis taip pat teiravosi, ar D. Krinickui neatrodo, kad Aplinkos ministerija galėtų būti „Lietuvos energijos“ įtakoje.
„Aš nelabai žinau, kaip ministerija galėtų būti kieno nors įtakoje“, - į tai atsakė viceministras ir pridūrė, kad nei ministerija, nei kita institucija neteigia, kad reikia rinktis vienas ar kitas technologijas, tačiau jos turi neviršyti nustatytų emisijos ribinių verčių.
ELTA primena, kad anksčiau ministras pirmininkas Saulius Skvernelis yra pareiškęs, kad „Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektai galėjo būti įgyvendinami neskaidriai, tyčia apribojant privačias investicijas į šilumos sektorių. Ministras pirmininkas taip pat neatmetė, kad Vilniaus ir Kauno jėgainių projektai galėtų būti stabdomi, o dėl jų kreipėsi į teisėsaugą. Tačiau STT pareiškė nepradėsianti ikiteisminio tyrimo.
Ministras pirmininkas dvejones dėl „Lietuvos energijos“ pradėjo kelti tuomet, kai sukritikuota Energetikos ministerijos taikos sutartis su „Danpower“ dėl pastarosios jėgainės Kaune. Šia sutartimi „Danpower“ atsisako statyti jėgainę Vilniuje, tačiau Kaune esanti jėgainė 12 metų gaus fiksuotą 9,7 cento už kilovatvalandę tarifą, kuris buvo panaikintas 2013 metais.
Kaip Eltai nurodė „Lietuvos energija“, gegužę Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje pasirašyta sutarčių už 330 mln. eurų, sumokėta rangovams ar priimta sąskaitų už 27,3 mln. eurų.
Tuo metu Kauno kogeneracinėje jėgainėje pasirašyta sutarčių už 77 mln. eurų, sumokėta rangovams ar priimta sąskaitų už 17,5 mln. eurų.
Vilniaus kogeneracinei jėgainei Europos Komisija skyrė Europos Sąjungos paramą (iki 140 mln. eurų), o Europos investicijų banko direktorių valdyba patvirtino ilgalaikę paskolą su „Junkerio plano“ garantija (iki 190 mln. eurų). Kauno kogeneracinei jėgainei suteikta komercinio banko paskola (120 mln. eurų).
ELTA jau rašė, kad Vyriausybė taip pat norėtų, jog Vilniuje atliekos išvis nebūtų deginamos arba tai daroma minimaliai.
Praėjusią savaitę po „Lietuvos energijos“ ir Vyriausybės susitikimo pasiektas kompromisas: Vilniuje atliekų deginimas bus mažinamas, o dalis komunalinių atliekų likučio iš Vilniaus, kurio negalima rūšiuoti ar kitaip sumažinti, keliaus į Kauną. Bendras Kaune deginamų atliekų kiekis nesikeis, nes to neleidžia prisiimti įsipareigojimai.
