„JAV oficialiai traukiasi iš JT Žmogaus teisių tarybos. Tačiau noriu paaiškinti, kad šis žingsnis nereiškia atsitraukimo nuo įsipareigojimų žmogaus teisių srityje“, – per spaudos konferenciją Valstybės departamente žurnalistams sakė diplomatė.
„Žengiame šį žingsnį, nes mūsų įsipareigojimai (žmogaus teisėms) neleidžia mums likti dalimi veidmainiškos ir savanaudiškos organizacijos, kuri tyčiojasi iš žmogaus teisių“, – sakė ji.
Ji pareiškė, jog prieš metus buvo pasakiusi, kad JAV Taryboje liktų tik tokiu atveju, jei „būtų padaryta esminių reformų“, tačiau dabar esą aišku, kad į tuos jos raginimus atsižvelgta nebuvo ir JAV „nepastebėjo jokio progreso“.
Pasak jos, šis sprendimas buvo priimtas ne lengvabūdiškai.
„Kai prieš 17 mėnesių pasikeitė (JAV) administracija, mums buvo gerai žinomi didžiuliai Žmogaus teisių tarybos trūkumai. Galėjome nedelsdami išeiti. Bet to nepadarėme. Užuot taip pasielgę, geranoriškai stengėmės išspręsti problemas“, – pabrėžė N. Haley.
JAV ambasadorė prie JT pareiškė, kad ši organizacija yra „žmogaus teisių pažeidėjų gynėja bei politinio šališkumo kloaka“, todlė jos šalis negali ja pasitikėti.
„Jei JT Žmogaus teisių taryba ruošiasi pulti šalis, palaikančias žmogaus teises, ir gina valstybes, piktnaudžiaujančias žmogaus teisėmis, tai Amerika neturi demonstruoti jokio pasitikėjimo ja“, – teigė diplomatė.
N. Haley taip pat pasmerkė tokių teisių pažeidimais kaltinamų šalių kaip Kinija, Kuba ir Venesuela narystę organizacijoje.
„Kai vadinamoji Žmogaus teisių taryba negali prisiversti kovoti su masiniais pažeidimais Venesueloje ir Irane bei sveikina Kongo Demokratinę Respubliką kaip naują savo narę, Taryba nustoja būti verta savo pavadinimo“, – sakė ji.
Be to, pasak JAV ambasadorės JT, Taryboje pastebimas „chroniškas šališkumas prieš Izraelį“.
N. Haley pabrėžė, kad JAV ir toliau palaikys žmogaus teises bei gali grįžti į organizaciją, jei ji bus tinkamai reformuota.
JAV „kasdien naudojo Amerikos balsą žmogaus teisėms JT ginti“ ir tęs šią veiklą, pridūrė ji.
Apie pasitraukimą iš JT Žmogaus teisių tarybos N. Haley pranešė drauge su JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo.
Išvakarėse naujienų agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad Vašingtono sprendimo pasitraukti iš Žmogaus teisių tarybos buvo laukiama. JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas 2006 metais, kai Taryba buvo steigiama, o pats J. Boltonas buvo JAV ambasadorius JT, reiškė nepritarimą Tarybos steigimui.
Gegužę per JT Žmogaus teisių tarybos sesiją Ženevoje buvo priimta rezoliucija, raginanti surengti tarptautinį tyrimą dėl Izraelio kariuomenės veiksmų prieš kovo 30-ąją prasidėjusių masinių protestų Gazos Ruože dalyvius. Izraelio atstovas šią rezoliuciją pavadino politiškai motyvuota. JAV balsavo prieš ją.
ES apgailestauja dėl JAV pasitraukimo iš JT Žmogaus teisių tarybos, Izraelis jį palaiko
Didžioji Britanija, Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos antradienį pareiškė apgailestaujančios dėl JAV sprendimo pasitraukti iš JT Žmogaus teisių tarybos, bet Izraelis tokį Vašingtono žingsnį sveikina.
„JAV sprendimas pasitraukti iš JT Žmogaus teisių tarybos kelia apgailestavimą. Mes neslepiame, kad Didžioji Britanija norėtų Žmogaus teisių tarybos reformos, bet esame pasiryžę stiprinti Tarybą iš vidaus“, – sakoma JK Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus Boriso Johnsono pranešime.
Anot jo, „Britanijos parama Žmogaus teisių tarybai išlieka nepalaužiama“.
Europos išorės veiksmų tarnybos atstovės Majos Kocijančič atstovės pareiškime pabrėžiama, kad ES „ir toliau visame pasaulyje gins žmogaus teises ir pagrindines laisves, kad ir kas atsitiktų“, taip pat ir bendradarbiaujant su JAV.
Be to, jos pareiškime sakoma, kad Vašingtono sprendimas gali „pakirsti gynėjo ir čempiono demokratijos srityje vaidmenį, kurį pasaulyje atlieka JAV“.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas taip pat pareiškė nusivylęs JAV sprendimu ir pridūrė, jog „tikrai norėtų“, kad Vašingtonas pasiliktų Žmogaus teisių taryboje.
„JT žmogaus teisių struktūra atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant ir ginant žmogaus teises visame pasaulyje“, – sakoma jo biuro išplatintame pareiškime.
Tuo tarpu Izraelis, kurio veiksmus Gazos Ruože ir Palestinos atžvilgiu JT Žmogaus teisių taryba dažnai kritikavo, sveikino JAV pasitraukimą iš organizacijos.
„Izraelis reiškia dėkingumą prezidentui Donaldui Trumpui, valstybės sekretoriui Mike'ui Pompeo ir nuolatinei atstovei (JT) Nikki Haley už drąsų sprendimą, priimtą dėl veidmainystės ir melu vadinamojoje JT Žmogaus teisių taryboje“, – pareiškime nurodė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.
JAV ambasadorė prie JT N. Haley antradienį paskelbė apie JAV pasitraukimą iš JT Žmogaus teisių tarybos ir apkaltino instituciją „nesibaigiančiu priešiškumu Izraelio atžvilgiu“.
M. Pompeo savo ruožtu pareiškė, kad Žmogaus teisių tarybos veikla kelia grėsmę Jungtinių Valstijų nacionaliniams interesams.
„Nebedalyvausime organizacijos, kuri pakerta mūsų bei mūsų sąjungininkų nacionalinius interesus, veikloje“, – sakė valstybės sekretorius.
Rusija: JAV tikriausiai norėjo pasinaudoti JT Žmogaus teisių taryba savo tikslais
JAV tikriausiai norėjo pasinaudoti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba savo interesų labui bei nubausti joms nepalankias šalis, sakoma trečiadienį paskelbtame Rusijos misijos JT pranešime.
Šis pareiškimas pasirodė JAV išvakarėse paskelbus apie savo pasitraukimą iš JT Žmogaus teisių tarybos.
„Atrodo, kad Jungtinės Valstijos norėjo paversti šią Tarybą nuolaidžiu instrumentu, kuris galėtų veikti (JAV) interesų labui bei bausti joms nepalankias šalis. Atsižvelgus į šią aplinkybę, JAV bandymai apkaltinti praktiškai visą pasaulį Tarybos veiklos politizavimu ir jų iniciatyvos žlugimu atrodo ciniškai“, – pareiškė Rusijos misijos prie JT atstovas spaudai Fiodoras Stržižovskis.
JT Žmogaus teisių taryba „yra pagrindinė tarptautinė bendro žmogaus teisių skatinimo ir gynimo platforma, besivadovaujanti nešališkumo, objektyvumo, nediskriminavimo, konstruktyvaus dialogo ir bendradarbiavimo principais“, nurodė jis.
„Ši JT agentūra, lygiai kaip ir visa JT sistema, yra įsipareigojusi tarnauti visoms šalims narėms, o ne vienai jų ar šalių grupei. Deja, mūsų kolegos Vašingtone to arba nesupranta, arba nepripažįsta. Tarptautinės bendruomenės reakcija į jų ketinimus dėl Tarybos reformų aiškiai parodė, kad jie vieni (norėjo) tai padaryti“, – teigė F. Stržižovskis.
Rusija pripažįsta, kad „Žmogaus teisių tarybos veikloje esama tam tikrų trūkumų, tačiau praeityje ji įrodė savo perspektyvumą“, sakė jis.
„Rusija tęs savo konstruktyvią veiklą Žmogaus teisių taryboje, siekdama palaikyti lygų dialogą ir bendradarbiavimą žmogaus teisių klausimais. Taigi, Rusija kandidatuos dėl vietos Žmogaus teisių taryboje 2021-2023 metais“, – pridūrė Rusijos misijos JT atstovas spaudai.
JT Generalinė Asamblėja 47 Žmogaus teisių tarybos nares renka trejiems metams. Šiuo metu jai, be kitų, priklauso Kuba, Kongas ir Venesuela, kur aktyvistai vis kritikuoja žmogaus teisių pažeidinėjimą.
Tai ne pirmas kartas, kai D. Trumpo JAV vyriausybė be susitarimo atsuka nugarą tarptautinei organizacijai. Praėjusių metų spalį ji paskelbė apie JAV pasitraukimą iš UNESCO 2018-ųjųpabaigoje. Vašingtoną erziną „antiizraelietiškos tendencijos“ JT kultūros organizacijoje, teigta tada.
2018 metų pradžioje JAV vyriausybė laikinai įšaldė didelę dalį šiųmečių įmokų JT paramos palestiniečiams organizacijai UNRWA ir pareikalavo, kad prie organizacijos labiau prisidėtų kitos šalys. 2017-ųjų rugpjūtį D. Trumpo vyriausybė oficialiai informavo JT apie pasitraukimą iš Klimato kaitos susitarimo.
Prezidento George'o W. Busho vadovaujama JAV vyriausybė 2006-aisiais balsavo prieš Žmogaus teisių tarybos steigimą ir instituciją boikotavo. Tada tai taip pat buvo susiję su kritika Izraeliui. Tuo metu JAV ambasadorius JT buvo Johnas Boltonas – aršus organizacijos kritikas. Šiandien jis yra D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Vadovaujant Barackui Obamai, JAV aktyviai veikė Žmogaus teisių taryboje.