Jie siūlo įstatyme numatyti, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejį, kai toks asmuo pradeda eiti prezidento, Vyriausybės, Seimo ar Europos Parlamento nario, mero arba savivaldybės tarybos nario pareigas, yra teisėjas ar prokuroras arba kandidatas į nurodytas pareigas.
„Manytina, kad tik tais atvejais, kai asmuo pradeda eiti valstybės politiko - prezidento, Vyriausybės, Seimo, Europos Parlamento nario arba mero ar savivaldybės tarybos nario - pareigas, yra kandidatai į šias pareigas arba yra teisėjai ar prokurorai, informacija ir duomenys gali būti išslaptinami, taip užtikrinant visuomenės teisę žinoti, kokias sąsajas praeityje su kitų valstybių saugumo tarnybomis yra turėję valstybės politikoje dalyvaujantys asmenys“, - sako tokį pasiūlymą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravę Seimo „valstiečiams“ atstovaujantys A. Širinskienė ir A. Nekrošius.
Kaip ELTA jau skelbė, antradienį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis pradėjo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisų pateikimo procedūrą Seime.
Parlamentaras siūlo paskelbti visų - ir prisipažinusių, ir neprisipažinusių - buvusių KGB bendradarbių pavardes.
Jis siūlo numatyti, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos“ būtų išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d.
Konservatoriams paprašius, Seimas paskelbė pertrauką šio klausimo pateikime iki kito posėdžio.
Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.