Tik praeitą spalį eurais matuojamos 10 dešimties metų didžiausio Turkijos privataus skolintojo „Garanti Bank“ obligacijos atnešė 3 proc. pelną. Dabar šis skaičius siekia daugiau nei 7 proc., tačiau obligacijos vertė doleriais nuo 120 smuko iki 80 eurų.
Nuo 2017 rugpjūčio 29 dienos Turkijos akcijų rinkos indeksas JAV doleriais smuko 35 proc. Pats pažeidžiamiausias skolintojas „Halk Bank“ per tą patį laikotarpį neteko 63 proc. savo vertės doleriais.
Turkijos bankai atriboti nuo pasaulio kapitalo rinkų, o šalies valdžiai tenka kaip reikiant sukti galvą, kaip pažaboti maždaug 6 proc. BVP siekiančią finansinio balanso skolą. Turkijos verslų skola užsienio valiuta siekia 300 mlrd. dolerių, o jos aptarnavimo išlaidos dėl liros smukimo išaugo kone dvigubai. Taigi, Turkijos bankams ne tik sudėtinga suvaldyti trumpalaikius įsiskolinimus laisvai konvertuojama valiuta, bet ir labai sunku išsireikalauti įmokų iš sudėtingoje finansinėje situacijoje dėl nacionalinės valiutos nuvertėjimo atsidūrusių turkų.
Turkijos centrinis bankas bet kokia kaina stengiasi sudaryti gyvybės iliuziją. Bėda ta, kad jo ištekliai senka: užsienio valiutos atsargos birželio 1 dieną siekė vos 82 mlrd. dolerių.
Gegužę metinių gamybos kainų augimas sudarė 20 proc., o tai reiškia, jog gresia drastiškas pramonės ir žemės ūkio sektorių susitraukimas. Agresyvi infliacija ir apynasris paskoloms lemia pastebimą Turkijos ekonomikos traukimąsi.
Anot akcijų rinkų analitikų, silpniausia vieta išlieka bankų sistema. Per pastaruosius dvejus metus trumpalaikė „Halk Bank“ ir „Garanti Bank“ skola kartu sudėjus išaugo net keturis kartus nuo 20 mlrd. lirų iki 80 mlrd. lirų.
Kas toliau? Greičiausiai tai, kas ištiko Graikiją per finansų krizę. Didžiausia šalies finansų institucija „Alpha Bank“ trumpalaikių paskolų rinkoje prisiskolino į valias. Užklupus krizei, „Alpha Bank“ nebegalėjo suvaldyti savo finansinių įsipareigojimų ir privalėjo grąžinti trumpalaikes paskolas.
Graikijos ekonomika krizės akivaizdoje susitraukė 25 proc. Turkijos atveju galime kalbėti apie 10-20 proc. susitraukimą. Politines ekonominės duobės pasekmes prognozuoti pernelyg sudėtinga. Turkijos prezidentas Recepas Tayypas Erdoganas po nesėkmingo bandymo nuversti jo valdžią 2016 metų liepą sulaikė daugiau nei 47 tūkst. žmonių. Turkija turi daug problemų, ir ekonominiai sunkumai gali visai išmušti iš vėžių.
