Praeitą savaitę susitikę NATO valstybių narių gynybos ministrai atskleidė naują kovos su Rusija strategiją.

Pagal naująjį planą, pavadintą „Four Thirties“ (keturiskart trisdešimt) numatyta parengti 30 pėstininkų batalionų, 30 orlaivių eskadrilių ir 30 karo laivų, kuriuos per 30 dienų būtų galima dislokuoti į konkrečius grėsmę patiriančius regionus. Naujoji strategija visuotinai traktuojama kaip planas apsaugoti NATO sąjungininkes nuo Rusijos kišimosi arba invazijos, rašo newsweek.com.

Birželio 13 d. Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško pareiškė, kad naujasis NATO planas kelia grėsmę Europos stabilumui, o Maskva, savo ruožtu, taip pat pasirūpins nuosavų karinių priemonių parengtimi, kad „prireikus galėtų apsiginti“.

Anksčiau Rusijos ambasadoriaus prie NATO pareigas ėjęs A. Gruško neatskleidė, koks galėtų būti naujasis Rusijos karinis planas.

Šis pranešimas nuskambėjo praėjus lygiai dienai po to, kai į NATO sudėtį įeinanti Norvegija atskleidė ketinanti kreiptis į JAV su prašymu padvigubinti šiuo metu prie šalies sienų dislokuotą laivyną sustiprinant apsaugą šalia Rusijos esančiuose regionuose.

Tokie ketinimai ir planas „Four Thirties“ akivaizdžiai rodo, kad NATO valstybės narės, nepaisant Maskvai ir Rusijos lyderiui draugiškos JAV prezidento Donaldo Trumpo retorikos, vis labiau linksta laikyti Rusiją grėsmę keliančia šalimi.

Sprendžiant iš paviešintų pranešimų, net JAV gynybos departamento nariai ragino NATO sąjungininkes rengtis galimam konfliktui su Rusija.

Minėtina ir tai, kad NATO valstybės narės, siekdamos tinkamai pasiruošti, jau kurį laiką vykdo pratybas, per kurias imituojamos Rusijos rengiamos jūrų pajėgų ir kibernetinės atakos.

Net 2017 metų gruodį JAV vyriausybės išleistoje oficialioje nacionalinio saugumo strategijoje Rusija įvardyta kaip viena iš didžiausią grėsmę JAV keliančių šalių.

Kinija ir Rusija kuria pažangius ginklus ir kitas priemones, galinčias sukelti grėsmę svarbiausiai mūsų infrastruktūrai ir valdymo bei kontrolės sistemai“, – nurodoma strategijos dokumente.

Prieš savaitę, tuoj po NATO gynybos ministrų susitikimo reporterių pakalbintas NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Norvegijos politikas) užsiminė apie nenuspėjamą Europos saugumo situaciją. Vis dėlto nuo tiesioginio Rusijos įvardijimo jis susilaikė.

„Neketiname dislokuoti dar daugiau pajėgų. Tiesiog norime užsitikrinti jau turimų pajėgų parengtį kiekvienoje iš šalių sąjungininkių, – sakė J. Stoltenbergas, paprašytas pakomentuoti planą „Four Thirties“. – Norime, kad parengties būsena taptų savaime suprantama. Tai būtina, nes su saugumu susijusi situacija jau darosi nenuspėjama. Turime būti pasirengę tam, ko nepavyksta numatyti.“