Pastebi uodų aktyvumą
Šiemet GRYNAS.lt sulaukė kaip niekad daug gyventojų laiškų, kuriuose skundžiamasi uodų ir kitų mašalų gausa. Poilsiautojai klausia, kokios priežastys galėjo lemti jų populiacijų padidėjimą.
„Šiemet gamtoje neįmanoma ramiai pabūti. Kraujasiurbiai puola kaip pašėlę. Gal kas gali paaiškinti, kodėl jų tiek daug ir kas lemia tokį pagausėjimą? Pernai uodų tikrai tiek nebuvo“, – laiške portalo GRYNAS.lt redakcijai rašė skaitytoja Laura.
Anot jos, po savaitgalio prie ežero moteris namo grįžo uodų sugelta: „Praktiškai neliko „švarios“ vietos, visas kūnas sukandžiotas, dar niekad man taip nėra buvę. Šiemet uodai kaip niekad aktyvūs.“
Kitame portalo GRYNAS.lt redakcijai siųstame laiške skaitytojas Gintaras pasakoja, kad uodai jį sugėlė vidury dienos, besidarbuojant sode. Anot jo, per 50 metų jis nepamena tokio atvejo.
„Dar niekad taip nebuvo, kad uodai sugeltų vidury dienos. Nuo seno žinoma, kad uodai labiausiai gelia, kai drėgna. Drėgna dažniausiai būna jau vakare, bet tikrai ne vidurdienį ir dar esant 30 laipsnių karščiui“, – skundžiasi Gintaras.
Uodams reikia drėgmės
Nors gyventojai teigia, kad uodų ir kitų mašalų šiemet padaugėjo, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė tokios tendencijos nepastebi. Anot jo, uodų ir kitų mašalų skaičius visuomet natūraliai svyruoja dėl gamtinių sąlygų ir šiemet didelių pokyčių nėra.
Gamtininkas aiškina, kad uodų ir kitų mašalų populiacijoms įtakos turi natūralūs gamtos reiškiniai – sausros ir liūtys. Pasak jo, kad uodų ir kitų mašalų skaičius išaugtų, reikia nemažai drėgmės, o pastaruoju metu Lietuvoje vyrauja sausra.
„Dabar nėra drėgna, mašalų tikrai nepadaugėję ir jie labai nepuola. Jeigu dabar gerai palis, temperatūra nekris, galėsime pajausti mašalų pagausėjimą“, – sako gamtininkas.
Kita priežastis, kuri gali lemti uodų ir kitų mašalų skaičiaus padidėjimą, yra šiltos žiemos. Gamtininkų teigimu, pastaraisiais metais šaltasis metų laikas nebuvo toks šaltas, kad gamtoje iššaltų uodai ir kiti mašalai.
M. Lapelė tęsia, kad natūralų uodų ir kitų mašalų skaičiaus svyravimą gali sutrikdyti žmogaus veikla. Kadangi dugninės žuvys vandens telkiniuose minta būtent uodų lervomis, anot gamtininko, jei sumažėtų dugninių žuvų populiacijos (jos būtų labai aktyviai žvejojamos), gamtoje gerokai pagausėtų uodų.
Traukia žmogaus kūno šiluma
Nors uodų skaičius, kaip teigia gamtininkai, nėra išaugęs, būtent šiuo metu jie ypač aktyvūs. Dėl šios priežasties, anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologės Mildos Žygutienės, gali atrodyti, kad uodų gamtoje yra daugiau.
„Dabar kraujasiurbiai vabzdžiai aktyvūs, jiems reikalingas kraujas, kad patelės galėtų subrandinti kiaušinėlius ir užtikrinti kitas generacijas“, – aiškina specialistė.
Pašnekovė pažymi, kad uodams ir mašalams veistis užtenka ir nedidelio vandens kiekio, pavyzdžiui, lauke ilgai stovinčio kibiro vandens, kurį šildo saulė. Uodo patelė ten jau gali dėti kiaušinėlius, iš jų išsiris uodų lervutės. M. Žygutienė juokauja, kad tokiais atvejais patys žmonės savo kiemuose užaugina uodus, o šie vėliau jiems gelia.
Be kita ko, pasak medicinos entomologės, uodai reaguoja į skleidžiamą šilumą ir iš organizmo pašalinamą anglies dioksidą, todėl uodų gėlimais labiau skundžiasi daugiau prakaituojantys (išskiriantys anglies dioksidą) žmonės.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ginreta Valinčiūtė priduria, kad dėl uodų reakcijos į žmogaus skleidžiamą kūno šilumą sportuojant, mankštinantis lauke didesnė tikimybė būti jų sugeltam, nes kūno temperatūra šiek tiek pakyla. Be to, anot jos, uodai labiau gelia ir tiems žmonėms, kurių medžiagų apykaita greitesnė.
Padeda ir repelentai, ir natūralios priemonės
Kad ir kaip smarkiai žmogus trauktų uodus, yra nemažai natūralių ir nenatūralių priemonių, kaip apsisaugoti nuo jų įgėlimų. Pirmiausia, pasak M. Žygutienės, reikia užtikrinti, kad uodai nepatektų į gyvenamąsias patalpas. Specialistė rekomenduoja ant atidarytų langų užkabinti specialų tinklelį, pro kurį uodai negali patekti į kambarį. Jeigu tokio tinklelio namuose nėra, galima užkabinti paprastą užuolaidą. Tačiau svarbiausia, kaip pažymi medicinos entomologė, nelaikyti atidarytų durų ir langų, kai patalpose palikta šviesa.
Būnant gamtoje, apsisaugoti nuo uodų įgėlimų galima repelentais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė G. Valinčiūtė pabrėžia, kad repelentus rekomenduojama naudoti tik lauke, grįžus į patalpas, odą reikia nusiplauti su muilu ir vandeniu. Svarbu stengtis neįkvėpti, nepraryti ir saugotis, kad repelentai nepatektų į akis, jų negalima purkšti ant sužeistos ar pažeistos odos. Jeigu tuo pačiu metu naudojamos ir kosmetikos priemonės nuo saulės, iš pradžių rekomenduojama naudoti priemones nuo saulės, o vėliau – repelentus.
Apsisaugoti nuo uodų galima ir naudojant natūralias priemones. Kaip portalui GRYNAS.lt pasakoja medicinos entomologė M. Žygutienė, uodai ir kiti mašalai vengia eterinių aliejų kvapo.
„Eteriniai aliejai būna išleisti pramoniniu būdu. Jie turi būti aštraus kvapo, tuomet labai tinka. Bet mūsų žmonės išradingi: patys daro ištraukas iš gvazdikėlių ir kitų augalų. Iš tikrųjų tam tikrą laiką jos yra efektyvios, bet natūraliai pagamintos visos uodus atbaidančios priemonės veikia šiek tiek trumpiau nei tie pramoniniai produktai. Tą reiktų turėti galvoje ir dažniau jas panaudoti. Iš eterinių aliejų labai gerai tinka citrusiniai, aitraus kvapo gvazdikėlių, mėtų“, – pataria M. Žygutienė.
Kaip numalšinti niežulį?
Uodui įgėlus, kartu su jo seilėmis į žmogaus kraują patenką ir baltymo, kurį kiekvieno žmogaus organizmas priima skirtingai. Jei žmogus alergiškas, jam gali pasireikšti alerginė reakcija: bėrimai, galvos svaigulys, mieguistumas.
Be to, vietą, kur įgėlė uodas, visuomet labai niežti. Niežulį galima numalšinti natūraliomis priemonėmis: citrinų rūgštele ar tiesiog svogūnų laišku, patrynus juo niežtinčią vietą.
Kai puola kiti mašalai
Ne ką mažiau nei uodais gyventojai skundžiasi mašalais. Dažnai būnantys prie vandens telkinių pastebi, kad jiems tenka kovoti ne tik su dūzgiančiais uodais, bet ir kitais įkyriais skraidančiais vabzdžiais.
Daugiausiai mašalų pastebima prie upių. Ir ne veltui: didžiausios kraujasiurbių mašalų veisyklos kadaise aptiktos Nemuno vidurupyje, netoli Prienų rajono. Populiacijos epicentras – Nemuno atkarpa nuo Augustavo kanalo Baltarusijoje iki Merkinės Varėnos rajone. Šių upinių mašalų lervutės vystosi upėse ne mažesnėse nei Nemunas. Net Neryje yra užfiksuoti tik pavieniai šių mašalų lervučių vystymosi atvejai. Tad tų kraujasiurbių mašalų ekspansija į kitus mūsų krašto regionus – neįmanoma.
Apsauga nuo šių mašalų labai paprastai: pamačius jų spiečių, rekomenduojama apsisiausti lengvu švarkeliu ar skarele, apsaugoti nuogas kūno vietas. Kitaip ne uodai, kraujasiurbiai mašalai negelia, o tik pagraužia žmogaus odą, todėl pro drabužį iki kūno jie neprasiskverbia.
Kita mašalų grupė, kuri taip pat erzina žmones – smulkieji mašalai. Jeigu upiniai mašalai gali skristi 30 ir daugiau kilometrų nuo savo veisimosi vietos, smulkieji mašalai – lokalūs. Jie yra labai prasti skrajūnai, todėl jie aptinkami labai lokaliai – būtent šalia drėgnų vietų, mažų pelkučių, kuriose veisėsi.
Visi minėti vabzdžiai gausiausiai aptinkami drėgnose, pelkėtose vietovėse, prie upelių ar ežerų, nes jų lervų vystymasis vienaip ar kitaip yra susijęs su vandeniu: uodų lervos vystosi balose ar stovinčio vandens telkiniuose, smulkiųjų mašalų – veisiasi upelių dumble, drėgnoje dirvoje, o upinių mašalų lervos aptinkamos tik upėse. Todėl, norint išvengti mašalų, rekomenduojama vykti į kuo sausesnes vietoves, kuo toliau nuo vandens telkinių.
Vis dėlto, šiemet, vyraujant sausrai, mašalų šalia vandens telkinių, kaip ir uodų, turėtų būti kur kas mažiau. Jų populiacijoms gausinti reikalinga drėgmė, o šiais metais gamta jos labai pašykštėjo.
