Apie tai, kodėl žmones vaistai veikia skirtingai ir kaip sąmoningai juos vartoti bei derinti tarpusavyje, o svarbiausia – jų nepadauginti, DELFI TV Gyvai pokalbis su LSMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros lekt. dr., „Gintarinės vaistinės“ vaistininke Aurima Stankūniene ir „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Malgožata Puzelevič.
LSMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros lekt. dr. Aurima Stankūnienė sako, kad vaistų instrukcijose nėra nurodytas vaistų suderinamumas, kuris reikalingas perkančiąjam vaistus. O pasak šeimos gydytojos Malgožatos Puzelevič, ir patys pacientai retai klausia apie vaistų suderinamumą. Gydytojos teigimu, dažniau tai daro pensininkai.
M. Puzalevič sako, kad gydytojai, paskirdami vaistą, turėtų atsižvelgti į tai, kokius vaistus pacientas jau vartoja ir juos derinti, tačiau net medikų galvose ne visa informacija gali sutilpti, todėl jiems reikėtų sistemos, kurioje galėtų pasitikrinti vaistų suderinamumą.
„Šią programą reikia įdiegti visiems gydytojams, nes jie kasdien kontaktuoja su pacientais“, – sako M. Puzalevič.
Nederindami vaistų kenkiame organizmui
Pasak dr. Aurimos Stankūnienės, vaistus derinti būtina, o ypatingą dėmesį reikia atkreipti vartojantiems kraujo krešėjimą veikiančius vaistus. Jų vartojimą reikia labai atidžiai derinti su kitais vaistais.
Kalbant apie kitus vaistus, gydytoja sako, kad nepasitarus dėl vaistų derinimo, gali kilti virškino problemos ar net atsirasti skrandžio opos.
Vaistininkė sako, jog galima pasinaudoti vaistus derinančia sistema, kuri nurodo, ką galima, o ko jokiu būdu negalima kartu gerti. Tokią informaciją, suvedus vaistų pavadinimus, mato vaistininkas bei pirkėjas. „Jei nėra rizikos, vaistininkas uždeda antspaudą, jog viskas suderinta, galima ramiai gerti vaistus“, – sako dr. Aurima Stankūnienė.
Pasak jos, jauni žmonės dažniausiai neklausia ir nesikonsultuoja dėl vaistų suderinamumo, tačiau vaistininkai stengiasi konsultuoti ir supažindinti pirkėją su informacija bei ją išaiškinti.
Gydytoja sako, kad širdis – vienas svarbiausių mūsų organų, todėl reikia į tai atsižvelgti ir jai padėti derinant vaistus.
Receptinių ir nereceptinių vaistų derinimas
Šeimos gydytojos teigimu, receptiniai vaistai jau būna išrašomi gydytojui juos suderinus, o nereceptiniai, kuriuos žmonės perka pamatę reklamą, neretai gali neigiamai veikti vartojamus vaistus.
„Pavyzdžiui perka maisto papildus, kurie sulaiko kalį, o jam išrašyti vaistai, kurie kalį jau sulaiko. Tuomet kyla kalio perteklio rizika. Tačiau neretai žmonės tokius papildus perka atskirai, dėl šios priežasties iškyla tokio nesuderinamumo pavojus“, – sako gydytoja.
Vaistininkės dr. Aurimos Stankūnienės teigimu, pacientai neretai kreipiasi dėl vaistų šalutinio poveikio.
„Tuomet man kyla klausimas, kodėl tai yra? Aš paklausiu, gal dar kažką geriate? Vaistinėje jie viską prisipažįsta. Suvedus į sistemą ir matau, jog tokie vaistai nesuderinami“, – pasakoja vaistininkė.
Gydytoja pastebi, kad su kontraceptikais nesuderinama jonažolė, nes šis augalas slopina veikimą ir dėl šios priežasties veikimas tampa nepatikimas. Geriant vaistažoles, pasak gydytojos, reikia turėti omenyje, jog jos taip pat veikia su vaistais.
Vaistininkė primena, kad vaistų negalima užsigerti jokiais skysčiais, išskyrus vandenį, kuris yra natūralus tirpiklis.
