Žalos gyventojų turtui – vis didesnės: kalti gaisrai ir vagys

Draudikai fiksuoja per metus perpus išaugusias išmokas už gyventojų turtui padarytas žalas. Kaip skelbia draudimo bendrovė BTA, per pirmąjį šių metų ketvirtį išmokėjo 509 tūkst. eurų turtą apdraudusiems gyventojams – 53 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu pernai. Vidutinė vienos atlygintos žalos suma per metus išaugo penktadaliu iki 517 eurų.

Pasak draudikų, daugiausia žalų šiais metais gyventojai patyrė dėl išaugusio gaisrų skaičiaus, taip pat menkai prižiūrimo turto vagysčių.

„Vieno draudžiamojo įvykio nuostoliai tampa vis didesni, o nerimą labiausiai kelia tai, kad dažnai patys negebame tinkamai pasirūpinti savo turto apsauga – tai matyti nagrinėjant padažnėjusių gaisrų statistiką ir jų priežastis“, – prane6ime cituojamas BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest Goliančik.

Tarp dažniausių gaisrų priežasčių draudimo ekspertas išskyrė gedimus elektros instaliacijoje, pačių elektros įrenginių gedimus, taip pat netinkamą dūmtraukio ar šildymo sistemos įrengimą.

Per pirmą ketvirtį BTA užfiksavo 72 atvejus, kai ugnis suniokojo gyventojų turtą – 85 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu pernai (39 atvejai). Gaisrų padaryta žala BTA turtą apdraudusiems gyventojams šiuo laikotarpiu atitinkamai išaugo daugiau nei 2 kartus iki 246 tūkst. eurų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM duomenimis, per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5073 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 28,6 proc.

Be padažnėjusių gaisrų, daug nuostolių gyventojai šiemet patyrė ir dėl nemažėjančių turto vagysčių skaičiaus.

„Menkai prižiūrimuose sandėliukuose laikomas vertingas turtas vilioja piktadarius. Papildoma erdvė po namu dažniausiai išnaudojama dviračiams, įrankiams ar nesezoniniams rakandams susidėti, o ir vagys neina plėšti uogienių ar bulvių – dažnai jie įsitikina iš anksto, kad ras vertingo turto“, – sakė BTA specialistas.

Vienas paprasčiausių, bet efektyviausių rūsių apsaugos triukų – stiprios bendros išorinės durys ir kaimynų susitarimas nelaikyti jų atdarų.

„Jei rūsio durys nuolat atlapotos ir pro jas vaikšto, kas tik nori, sunku pastebėti pašalinius asmenis. Tačiau jei svetimi ims „braižytis“ šalia durų, bandys jas krapštyti, atidaryti ar net laužti – kur kas didesnė tikimybė, kad bus pastebėti. Kartu ir pačius sandėliukus skatiname geriau apsaugoti: stipriomis durimis ir patikima spyna“, – tvirtino M. E. Goliančik.

Pasak eksperto, draugiška kaimynystė yra pagrindas apsaugoti ne tik rūsių, bet ir gyvenamojo būsto turtą – kaimynų priežiūra itin aktuali vasaros atostogų metu.