Mano, kad biologijos įmanoma išmokti tik gamtoje

Biologijos mokytoja teigia, kad gamtos mokslus galima suprasti tik mokantis iš pačios gamtos, ją tyrinėjant ir stebint gyvai.

„Biologija apima mūsų aplinkos gyvybės visumą ir mus pačius, todėl būtina mokytis aplinkoje, suprasti metų laikų veikiamus procesus. Juk mes – neatsiejama gamtos dalis. Per potyrius sužadinamas smalsumas ir atsiranda domėjimasis. Kai užuodi, išgirsti, palieti, pamatai, kyla klausimai, prisimenamos įgytos žinios ir pritaikomos konkrečioje situacijoje ir aplinkoje“, – teigia R. Gaidienė.

Ilgesni mokslo metai mokytojai rūpesčių nesukėlė – kaip tik vasariški orai leido mokytojai kartu su mokiniais surengti išvykų ir pasimėgauti šiltomis pamokomis už klasės ribų. Tiesa, pamokas gamtoje mokytoja rengia kiaurus metus.

„Vasaros pradžia, šilti orai sudarė sąlygas vesti pamokas gamtoje. Gera surinkti augalų herbarą, apibūdinti augalus naudojantis literatūra, suskirstyti į grupes – magnolijūnų, pušūnų, sporinių induočių ir samanų. Prisiminti būdingus požymius apžiūrint augalus, ir jų dalis mikroskopuojant“, – aiškina ji.
Mokymasis gamtoje

Anot jos, pamokos gamtoje labiau primena žaidimus nei įprastą mokymąsi klasėje. Smagūs žinių patikrinimai vyksta lauke – sudarius komandas, gamtoje ieškoma teisingų atsakymų užuominų. Taip vaikai mokosi žaisdami.

Mokiniai gamtoje ne tik mokosi, bet ir suteikia jai pagalbą

Daug laiko gamtoje praleidžiantys vaikai sukuria darbus, kurie vertinami ir respublikiniu mastu. Mokytoja skatina moksleivius aktyviai dalyvauti ornitologų konferencijose – paskutinėje iš jų lydėjo savo moksleivius, kurie pasidalino ilgalaikių stebėjimų ir tyrimų rezultatais.

„Respublikinėje jaunųjų ornitologų konferencijoje mano mokiniai pristatė 4 pranešimus. Vieno darbo autoriai Rapolas ir Eironas aiškinosi paukščių žuvimo priežastis. Tyrimą vykdė 1 metus. Rezultatai liūdino, nes žmogus dažnai kaltas dėl paukščių žūčių. Ketvirtokai Ieva ir Šarūnas stebėjo lesyklose apsilankančius žiemojančius paukščius. Jie išsiaiškino, kokį lesalą mėgsta paukščiai ir kokie paukščiai laikosi arčiau miško, kokie gyvenvietėse. Jie stebėjimus atliko 2 mėnesius“, – teigia R. Gaidienė.

Moksleiviai mokosi ne tik stebėdami gamtą, bet ir jai padėdami. Biologijos mokytoja prisimena, kaip žiemą, lankydamiesi Anykščiuose, kartu su vaikais pastebėjo, kad Šventosios upėje žiemoja klykuolės. Tuo metu visi nutarė, kad šiems vandens paukščiams reikia iškelti inkilus.

„Pavasarį prie inkilų stebėjome klykuolių poras, jų tuoktuvinius judesius ir turėjome viltį, kad paukščiai pasinaudos mūsų iškeltais inkilais. Tai trečias darbas. Patikrinus inkilus su kamera, kurią pritvirtinome prie teleskopinės meškerės, išaiškėjo, kad du inkilus naudojo naminės pelėdos, o ne klykuolės. Inkilų iškėlimas pasiteisino, svarbu, kad jauniklių yra. Tikimės, kad likę 6 inkilai sulauks gyventojų kitais metais“, – pasakoja R. Gaidienė.
Zoologijos sode iškelti inkilai

Gamtoje vaikai būna kur kas aktyvesni

Paprašyta prisiminti paskutinę vykusią pamoką, biologijos mokytoja pradeda pasakoti apie Anykščių regioninio parko teritorijoje su moksleiviais patirtus nuotykius. Paskutinė pamoka gamtoje buvo integruota su geografijos dalyku, tad užduotys buvo susijusios ne tik su biologijos, bet ir geografijos pamokomis.

„Pamokos tema – Šlavės upelis, o jos metu mokiniai keliavo upelio vaga nuo santakos su Šventosios upe iki Šlavės atodangos. Mokiniai apskaičiavo vandens tėkmės greitį, nustatė, kokia kryptimi teka upelis, kuris Šventosios intakas, naudodamiesi mobiliąja programėle Herpetologas apibūdino sutiktus varliagyvius. Prie atodangos susipažino su žemės susidarymo periodais, rado kvarcinio smėlio sluoksnį, sužinojo, kada jis susidarė“, – įveiktas užduotis vardina R. Gaidienė.

Vis dėlto, biologijos mokytoja pabrėžia, kad pamoka gamtoje reikalauja gero pasiruošimo. Tiesa, jis atsiperka – pamokoje mokiniai būna aktyvūs.

„Mokytojas stebi, sudomina ir praplečia pažinimo ribas. Man labai patinka būti gamtoje, todėl savo nuoširdžiu domėjimusi ir elgesiu rodau pavyzdį mokiniams. Būti mokytoju – tai darbas ir hobis kartu“, – įsitikinusi R. Gaidienė.

Pamoka ne klasėje ir nebūtinai 45 minutes, tyrimai ir bandymai, mokymasis internete, lauko klasėse ar naujose edukacinėse erdvėse, individualios konsultacijos – tik dalis inovatyvių ugdymo metodų, kuriuos šiais metais rengiasi įgyvendinti beveik du šimtai švietimo įstaigos. Mokyklų veiklos tobulinimo projektams įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 3,5 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)