Jaučiasi sužlugdytas
„Tikėjausi iš egzamino gauti apie 80 procentų, bet pamačiau, ką padarėte, – po egzamino neviltį liejo abiturientas. – Ar matematikos egzamino sudarinėtojai patys bandė išspręsti per tris valandas tokį egzaminą? Kodėl žlugdomas žmogus? Vien 21-as uždavinys su išvestine parodo, kad nesusivokiama, kokias užduotis dėti. Ji sunki? Taip. Per daug? Ne. Tačiau ji per ilgai užtrunka trijų valandų egzaminui su daugeliu kitų užduočių.“
Egzamine iš viso buvo pateiktos 24 užduotys, 21-oji užduotis, kurią įvardija abiturientas, buvo įvertinta 5 taškais. Iš viso egzamine buvo galima surinkti 60 taškų.
„Visiškai neproporcingos, neapgalvotos užduotys, – piktinosi dvyliktokas. – Absurdas. Jei gausiu blogą pažymį ar neišlaikysiu, tai nereikš, kad mano žinios blogos. Dabar tai supratau, pamatęs tokią nesąmonę. Valstybinis brandos egzaminas sudarytas kenksmingai. Daugelis specialistų, manau, tai suprastų.“
Vaikinas DELFI atsiųstame laiške liejo neviltį, kad egzaminų sudarinėtojų rankose – visų abiturientų ateitis. „Jūsų rankose – didžiulė atsakomybė už ne vieną individą, jaunąją kartą, bet ir už visą Lietuvos tautą. Matematikos egzaminas parodo, kaip jūs suprantate tą atsakomybę. Kam to reikia? Nemanau, kad sąmoningai kažkas taip žlugdytų savo šalį, juk ji mūsų visų, lietuvių dalis. Tai reiškia, kad naikinate save.“
Dvyliktokas kreipėsi ir į kitus abiturientus, kurie, anot jo, išgyveno siaubingą kančią ir drąsino juos cituodamas Frydrichą Nyčę. „Pro siaubingą kančią, kurią išgyvenote, galite šviesiau matyti, aiškiau girdėti ir giliau mąstyti. Įsisąmoninkite šią kančią, pyktį, neviltį, perkelkite save aukščiau skausmo ir kai tai pavyks – nurimsite ir sustiprėsite. Pažadu. „Tai, kas manęs nenužudo, padaro mane stipresniu“, – yra pasakęs F. Nyčė“, – laiške Nacionaliniam egzaminų centrui ir kitiems abiturientams rašė dvyliktokas.
Ilgas galvojimas kėlė paniką
Kitas dvyliktokas teigia, kad matematikai skyrė pakankamai laiko ir jautėsi stiprus, tačiau egzamino metu visos viltys gauti gerą įvertinimą subliuško.
„Su matematika visada „draugavau“, ji man sekėsi ir patiko, domėjausi papildomai, „nekaliau“ formulių ir netaikiau jų pirma neišsiaiškinęs, kaip tos formulės buvo išreikštos. Prieš egzaminą kelias dienas praleidau namuose, kartojau visą kursą, žiūrėjau pavyzdžius. Žodžiu, įsivaizdavau, kad matematikos rezultatas bus papuošimas atestate, – rašė vaikinas. – Iš bandomojo be kelių taškų šimtą gavau, tačiau stresas, buvęs egzamino metu, ir įtampa sunkino užduočių sprendimą.“
Dvyliktokas teigė, kad nenuleidžia rankų ir ilgai galvoja, kaip išspręsti uždavinį, tačiau egzamine ramiems apmąstymams trūko laiko: „Egzamino laikas ribotas, o dar reikia viską perrašyti į švarraštį. Vienas ilgesnis sustojimas prie uždavinio sukelia paniką, kad nieko daugiau nespėsiu išspręsti. O dar tas faktas, kad tie keli puslapiai atspindės visas mano matematines žinias.“
Abiturientas teigė, kad egzamino rezultatas neturėtų būti vienintelis žinių vertinimo kriterijus. Esą būtų galima atsižvelgti ir į pamokose pasiektą pažymių vidurkį. „Nevertėtų apspręsti visų žinių tik pažvelgus į trijų valandų užduoties rezultatus. Užduotis rašoma streso sąlygomis. Ne visi kaip robotai iškart randa teisingą kelią sprendimui, reikia ramaus laiko apmąstymui“, – tikino abiturientas.
Egzaminą vadina pasityčiojimu
„Matematika man sekėsi neblogai, iš bandomųjų egzaminų gaudavau ne mažiau nei 60 balų, tačiau šis matematikos egzaminas buvo kažkas baisaus. Esu sprendusi visus buvusius egzaminus, kurie yra įkelti į NEC tinklapį, tačiau tokio sunkaus dar nesu mačiusi, – egzamino sunkumu stebėjosi abiturientė. – Iš egzamino išėjau nusivylusi ir sutrikusi. Labai tikiuosi surinkti bent 25 balus.“
Dvyliktokė iš karto rėžia, kad ketina krautis lagaminus ir emigruoti. „Neplanuoju likti čia, Lietuvoje. Planuoju studijuoti užsienyje, nes čia mūsų mokinių ir tų pačių mokytojų niekas negerbia. Šis egzaminas buvo pasityčiojimas iš mūsų mokymosi visus dvylika metų, – piktinosi dvyliktokė. – Žinau, kad daugelis sakysite, kad reikėjo mokytis ir panašiai, bet, žinokite, tą ir dariau. Atsisakydavau visų pramogų dėl mokymosi, kad tik pasiekčiau gerų rezultatų. Labai norėčiau paklausti NEC, kada jie baigsis tyčiotis iš mūsų?“
Egzaminas sudaužė svajones, krausis lagaminus
Dar viena abiturientė, nusprendusi išreikšti savo nuomonę apie matematikos egzaminą, teigė, kad jis sužlugdė visas jos viltis studijuoti valstybės finansuojamose vietoje vien dėl to, kad egzamine buvo pateiktos tokios formulės, kokių pamokose nė neregėjo.
„Buvau įsitikinusi, kad surinksiu 16 taškų – juk lankiau A lygio pamokas, maždaug pusmetį mokiausi papildomai, buvau išsprendusi visų metų matematikos egzaminus. Atrodo, nerimauti nebuvo pagrindo, – rašė abiturientė. – Klydau. Nuostabios švietimo sistemos dėka, stoti ten, kur daug metų planavau ir norėjau, paprasčiausiai negalėsiu. Patikrinusi preliminarius atsakymus supratau, kad surinkau viso labo 11-12 taškų.“
Mergina skundžiasi, kad dažnas mokytojas teigia, kad dešimt balų gali surinkti net matematikos pamokų nelankęs moksleivis. Jai taip neatrodo.
„Anksčiau iš to būčiau pasijuokusi, dabar tai padaryti galiu tik ironiškai. Kam iš tiesų reikalingas sunkus darbas 11-12 klasėje, kai egzamine privalai naudoti pirmą kartą matomą dispersijos formulę (A lygio pamokose matematikos mokytoja jos nemokė, nes taikėme lengvesnę, duotą egzamino formulių lape), kai nusprendžiama įdėti dvi modas (to taip pat nėra tekę matyti), kai nėra elementarių uždavinių su vektoriais ir paprasčiausių išvestinių, bet užtat yra užduočių apie pokemonus“, – piktinosi moksleivė.
Egzamino užduotyse išties buvo pateikta užduotis apie pokemonus. Tiesa, jie tebuvo užduoties sąlygos dalis. Ši užduotis skambėjo taip: „Dvi sesutės – Irutė ir Birutė – kurį laiką gaudė pokemonus. Irutė kasdien sugaudavo po x pokemonų, o Birutė – trimis pokemonais daugiau. Irutė pokemonus gaudė viena diena ilgiau negu Birutė. Birutė iš viso sugavo 484 pokemonus, o Irutė iš viso sugavo 437 pokemonus. Apskaičiuokite x reikšmę.“
Mergina teigia, kad matematikos egzaminas sužlugdė visas jos viltis įstoti į išsvajotą specialybę ir pridūrė, kad iš kitų egzaminų turėtų gauti ne mažiau 80 procentų.
„Apie studijas užsienyje net negalvodavau, nes myliu Lietuvą, – apie esą subliuškusias mintis kalba abiturientė, – O apibendrinant galiu pasakyti, kad šis matematikos egzaminas buvo tik maža problema, lyginant su visa švietimo sistema ir nauja jos 16 taškų reforma, kuri yra evoliucijos žingsnis atgal.“
Tiesa, 16 taškų sistema buvo taikoma jau anksčiau. Šįmet kartelė buvo pakelta tik tiems, kurie ketina studijuoti tiksliuosius mokslus. Šiems abiturientams, jei jie ketina pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, iš matematikos egzamino reikia surinkti mažiausiai 25 taškus. Tiems, kurie ketina studijuoti humanitarinius dalykus ir pretenduoja į valstybės finansuojamas vietas, reikia surinkti 16. Ketinantiems studijuoti menų studijas, matematikos egzamino neprireiks. Beje, matematikos egzaminas sudaro 60 taškų.
Mokytoja: egzaminas buvo rimtas, bet įveikiamas
Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos prezidentė Regina Rudalevičienė DELFI teigė, kad egzamine buvo ir sunkesnių, ir lengvesnių užduočių, tačiau tvirtino, kad pamokose nematytų formulių jame tikrai nebuvo.
„Atidžiai išnagrinėjau egzamino užduotis ir man atrodo, kad nebuvo nei per sunku, nei labai lengva. Užduotys reikalavo žinių ir pasiruošimo. Egzaminas buvo rimtas, bet įveikiamas, – tikino R. Rudalevičienė. – Egzaminas neturėjo išgąsdinti nei mokinių, nei mokytojų.“
Valstybinį egzaminą laikė ir A, ir B lygio mokiniai. Po egzamino pasipylė skundai, kad kai kurias formules, pateiktas egzamine, jie matė pirmą kartą. „Dažnai mokiniai pasako, kad formules mato pirmą kartą. Reikia pagalvoti, kodėl taip nutinka. Gal mokinys tiesiog nebuvo pamokose ir vėliau nesiruošė iš tos praleistos medžiagos? Sunku patikėti, kad kažkokios formulės galėjo būti neišnagrinėtos. Matematika yra toks dalykas, kad neišmokęs kažkokios struktūros negali toliau mokytis, dėl to tikrai nemanau, kad kažkas buvo nenagrinėta mokyklose“, – teigė matematikos mokytojų asociacijos prezidentė.
Egzamine kai kurios užduotys buvo iliustruotos šiuolaikiniams vaikams puikiai suprantamais pavyzdžiais, reikėjo apskaičiuoti pokemonus, apskaičiuoti, kaip pasistatyti automobilį ar suskaičiuoti, kiek pakils mobiliojo telefono kaina jį perkant išsimokėtinai. R. Rudalevičienė tokius egzamino sudarinėtojų pavyzdžius vertina teigiamai.
„Manau, tai labiau galėtų išgąsdinti vyresnio amžiaus žmonės, – kalbėjo mokytoja. – Viskas normalu. Juk užduotis, kokia ji bebūtų, jei mokinys geba ją išanalizuoti, priimti sprendimus, tai nėra svarbu, apie ką užduotyje kalbama. Man kaip tik atrodo, kad tai šiuolaikiška, užduotys nėra vien akademiškos, tokios kartais labiau išgąsdina mokinius.“
Apie valstybinį brandos egzaminą kalbėjusi matematikos mokytoja teigė, kad dėl šio egzamino abiturientai neturėtų skųstis, tačiau turi visiškai priešingą nuomonę apie neseniai dešimtokams pateiktas užduotis. Anot jos, jos buvo per sunkios.
„Mokiniams tos užduotys buvo per sunkios. Buvo ir tokių užduočių, kurios, mano manymu, viršija dešimtokų mokymosi programą. Tos užduotys turėjo išgąsdinti mokinius, tai pat sukėlė ir mokytojų nepasitenkinimą“, – kalbėjo R. Rudalevičienė.
NEC: dar anksti vertinti, ar egzaminas buvo sunkus
Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė DELFI teigė, kad dar anksti vertinti egzamino sudėtingumą.
„Kol nėra rezultatų – nevertiname. Įvertinsime tada, kai bus rezultatai“, – sako S. Vingelienė.
Anot jos, atsiliepimų visada būna įvairių. „Vieni sako, kad buvo lengva, kiti – kad sunku. Tai tik spėliojimai, – kalbėjo S. Vingelienė. – Reikia turėti galvoje ir tai, kad dalis mokinių prie egzamino buvo prileisti tik po pataisų. Tikėtis, kad jiems bus lengva, būtų keista. Reikia žiūrėti, su kokiais įvertinimais mokinys keliauja į egzaminą.“
Kai kurie abiturientai skundėsi, kad kai kurias egzamine pateiktas formules mato pirmą kartą. S. Vingelienė teigia, kad to negalėjo nutikti – visos egzamine buvusios formulės buvo įtrauktos į mokymosi programą.
Pasak NEC direktorės, tais metais, kai egzaminas buvo neprivalomas, kandidatų laikyti egzaminą buvo mažiau. „Šiemet abiturientų į egzaminą atėjo 17 proc. daugiau. Jie tikrai nėra motyvuoti“, – įsitikinusi S. Vingelienė.
Penkios matematikos egzamino užduotys (iš viso egzaminą sudarė 24 užduotys):
1. Mažylis vienas tortą suvalgo per 30 min., o kartu su Karlsonu – per 5 min. Per kiek minučių Karlsonas vienas suvalgo tortą?
a) 5 min.
b) 6 min.
c) 15 min.
d) 25 min.
2. Telefonas kainuoja 300 eurų. Perkant išsimokėtinai, 2 metus kas mėnesį reikia mokėti 15 eurų įmoką. Keliais procentais telefono kaina išauga, perkant jį išsimokėtinai?
a) 10 %
b) 12,5 %
c) 20 %
d) 60 %
3. Cukrus sudaro 6 % arbatos gėrimo „iTea“ masės.
1) Rugilė nusipirko 1,5 kg gėrimo „iTea“. Kiek gramų cukraus yra jos nusipirktame gėrime?
2) Rugilė į 250 g gėrimo „iTea“ įspaudė 5 g citrinos sulčių ir įpylė tiek vandens, kad cukrus sudarytų 4 % gauto gėrimo masės. Kiek gramų vandens įpylė Rugilė?
4. Dvi sesutės – Irutė ir Birutė – kurį laiką gaudė pokemonus. Irutė kasdien sugaudavo po x pokemonų, o Birutė – trimis pokemonais daugiau. Irutė pokemonus gaudė viena diena ilgiau negu Birutė. Birutė iš viso sugavo 484 pokemonus, o Irutė iš viso sugavo 437 pokemonus. Apskaičiuokite x reikšmę.
5. Automobilių stovėjimo aikštelėje iš viso yra 12 stovėjimo vietų vienoje eilėje. Į šią aikštelę atvyko 8 automobiliai. Aikštelėje vienas automobilis užima vieną vietą.
1) Apskaičiuokite, keliais skirtingais būdais 8 automobiliai gali būti pastatyti šiose stovėjimo vietose.
2) Automobiliai atsitiktini buvo pastatyti stovėjimo vietose. Apskaičiuokite tikimybę, kad automobiliai buvo pastatyti iš eilės vienas prie kito, nepaliekant tarp jų tuščių stovėjimo vietų.
3) 8 automobilius atsitiktinai pastačius stovėjimo vietose, į stovėjimo aikštelę atvyko Greta. Ji mėgsta plačiai atverti vairuotojo pusės duris , todėl jos automobiliui pastatyti reikia dviejų vietų. Apskaičiuokite tikimybę, kad Greta galės šioje aikštelėje pastatyti savo automobilį ir plačiai atverti duris.
Matematikos egzamino užduotys:
