Tęsiame pasakojimą apie Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos absolvento 28-erių L. Choroščios darbą olandų kompanijos „Ocean Lines Expeditions“ laive „Ortelius“. Pirmoje straipsnio dalyje, kuri buvo išspausdinta gegužės 31 d., daugiau kalbėjome apie laivybos poliariniuose regionuose iššūkius - audras, ledkalnius, sudėtingas sąlygas esant dideliam magnetizmui, blogam matomumui, rūkui, pūgai ir kt. Šioje dalyje daugiau dėmesio skirsime kompanijos rengiamų ekspedicijų dalyviams, einantiems įžymių keliautojų keliais, jų išgyvenimams. Stebina tai, kad daugelis jų - vegetarai. Beje, pasaulio turtingieji, pasirodo, yra visai paprasti žmonės su visomis jiems būdingomis ydomis. Visi jie žavisi nepakartojama gamtos didybe. Paskutine vėžio stadija sergančiam žmogui paliekama kėdė laivo tiltelyje, kad galėtų ja grožėtis nuo ryto iki vakaro.
Bilietai, kainuojantys po 20 tūkst. eurų, jau išpirkti iki 2021 metų. Žinoma, tokią prabangą sau leisti dažniausiai gali tik milijonieriai, bet ir jiems tai neretai būna viso gyvenimo kelionė.
Jei laivas nepasiekia, skrenda sraigtasparniai
L. Choroščia jau aplankė visas stotis poliariniuose regionuose. Įsimintiniausia - mėnesį trunkanti ekspedicija „Roso jūros odisėja“, kai plaukiama apie visą poliarinį ratą. Į ją vykstama kas ketveri metai. Kelionė pradedama nuo Naujosios Zelandijos, paskui leidžiamasi iki Roso salos, pasiekiama ir Petro Pirmojo sala, Viktorijos žemė ir t. t. Roso jūroje lankomi visi populiariausi kampeliai, pavyzdžiui, sausieji slėniai, kur NASA siunčia savo astronautus treniruotis - ten krituliai buvo iškritę tik prieš du milijonus metų.
Makmerdo įlankoje laivas „Ortelius“ įsiremia į ledą, pasak Laimono, pro ją prasibrauti jam nėra galimybių, net ledlaužiams tai padaryti sunku. Toliau ekspedicijos dalyviai skraidinami sraigtasparniais, kuriuose telpa po 6 žmones. Beje, vienintelė kompanija „Ocean Lines Expeditions“ organizuoja tokias keliones. Keleiviai lanko įvairias mokslines stotis, jiems į pasą dedami jų antspaudai. Didžiausia bazė Antarktidoje yra Makmerdo mokslinė stotis, priklausanti amerikiečiams. Joje per apie pusę metų trunkantį sezoną dirba per 1 000 žmonių. Pusę metų ten būna visiškas įšalas, žmonės nemato saulės šviesos, žemiausia temperatūra - iki minus 80 laipsnių.
„Ekspedicijos metu iš Pietų Džiordžijos į Vedelio jūrą kaip ir E. Šekeltonas norėjome pasiekti Sandvičo salas Antarktyje, tačiau nepavyko, - pasakojo Laimonas. - Šiemet bandėme pirmą kartą pasiekti už poliarinio rato, už Adelaidės salos esančią anglų Roteros tyrimų stotį. Nepavyko praplaukti sąsiauriu, nes buvo visiškai užblokuotas ledų. Kadangi buvo pavojinga, plaukėme aplink tą salą. Tačiau orkas, dramblinius ruonius pamatėme, buvome išsilaipinę kitose salose“, - sakė Laimonas.
Nuo meškų tenka bėgti
Ekspedicijų metu ieškoma banginių, poliarinių meškų, arktinių lapių. Pasak Laimono, laivo keleiviai labiausiai domisi meškomis, vienais galingiausių plėšrūnų žemėje. Be abejo, „pasimatymas“ su jomis gana pavojingas. Kai keleiviai išlaipinami iš laivo, su jais vykstantys gidai pasiima ginklus. Laive „Ortelius“ yra ginklų saugykla, laivo įgula ir personalas moka jais naudotis.
Navigacijos specialistas, atsakingas už keleivių išlaipinimą, su ekspedicijos lyderiu nuolatos palaiko ryšį radijo bangomis. Iš laivo tiltelio visada stebima aplinka. Jeigu aptinkama poliarinė meška, keleiviai staigiai sodinami į katerius ir plukdomi atgal į laivą. Net jeigu atrodo, kad meška gana toli, po kelių minučių ji gali būti visai arti.
Pasak Laimono, poliarinė meška puiki medžiotoja ir moka labai gerai slėptis - padeda jos „komufliažinis“ kailis. Būna, 7 įgudę gidai ant tiltelio su žiūronais ieško meškų ir nemato.
Pasak pokalbininko, sezono metu staigios žmonių evakuacijos dėl tolumoje pastebėtų meškų gana dažnos. Keleiviai ne visada būna tuo patenkinti, bet ekspedicijos lyderis turi alternatyvų planą, pavyzdžiui, laive tuojau pranešama, kad po 1,5 val. bus pradėta operacija kitoje vietoje.
Dėl vieno žmogaus siuntė lėktuvą
Laivo „Ortelius“ įgula - 52 žmonės. Keleivių būna per 100. Kapitonas čilietis turi tris padėjėjus šturmanus ir dar padėjėją navigacijai, tvarkantį įvairius dokumentus. Laivo angare yra trys sraigtasparniai. Lakūnai dažniausiai samdomi iš Čilės, jie priskiriami ekspedicijos personalui ir visą laiką gyvena laive.
Ekspediciją suplanuoja kompanija, o jai vadovauja ekspedicijos lyderis. Laive būna ir gidai. Lyderis tariasi su laivavedžiais, ar įmanoma pasiekti numatytas vietoves, ar ne. Neretai dėl sudėtingų oro sąlygų operacijas tenka atšaukti, nes prognozuoti labai sunku.
Atliekamos ir nardymo operacijos, kai narai po vandeniu gali filmuoti, plaukiojama kanojomis su instruktoriais kateriui lydint. Keleiviams rengiamos stovyklavietės - žmonės ant ledo lyties praleidžia naktį. Be abejo, gidas jų nepalieka. Rytą atplaukęs laivas paima stovyklautojus. Kartais sąlygos keičiasi, prinešama ledų, matomumas blogėja, „Ortelius“ priverstas grįžti anksčiau paimti žmonių.
Įdomesnė operacija vyko pernai Makmerdo stotyje. Buvo leidžiamasi į sausuosius slėnius ir vienam keleiviui JAV piliečiui pasidarė bloga, o laive baigėsi insulinas. Reikėjo skubiai jį evakuoti, bet artimiausias kelias iki civilizacijos - mėnuo plaukimo. Vis dėlto ir dėl vieno žmogaus iš Naujosios Zelandijos į Makmerdo stotį buvo atsiųstas lėktuvas. Tai kainavo 150 tūkst. eurų, bet JAV pilietis buvo išgelbėtas.
Užmigdo, kad nejaustų supimo
Laive „Ortelius“ dirba gydytoja - profesorė iš Belgijos. Yra ir ligoniams skirta palata, laive gali būti atliekamos smulkios operacijos. Žinoma, jeigu siaučia audra, neįmanoma nieko padaryti, pavyzdžiui, kai Dreiko sąsiauryje bangos būna 16-20 metrų. Paprastai jam perplaukti reikia trijų dienų. Šiame sąsiauryje siaučia didžiausios audros ir būna galingiausi ciklonai. Nuo senų senovės jūreivis, perplaukęs tą sąsiaurį, turėdavo teisę ausyje nešioti auskarą.
Keleiviai, kai pasidaro neramu audros metu, miega po kelis ant tiltelio, kiti apsivelka gelbėjimosi liemenes, treti būna pripumpuoti vaistų. Beje, kiekvienas keleivis ir įgulos narys turi hidrokostiumą, gelbėjimosi liemenę.
Daugelis keleivių - vegetarai
Į Antarktidą, į dviejų savaičių ekspediciją, laivu „Ortelius“ vyko grupė „Metallica“, surengusi koncertą mokslinėje bazėje. Jai tai irgi buvo įsimintina kelionė. Įgulai ji padovanojo iš arktinės krevetės krilio, kuriuo minta pingvinai, padarytą statulėlę. Salone, kuriame valgo įgula, kabo didžiulė vėliava, su grupės „Metallica“ narių parašais.
Laimonui teko sutikti ir Australijos grafienę, ir Tomą Fordą, ir „Volvo“ variklių kūrėją. Laivų, plaukiančių į poliarinius regionus, keleiviai neretai būna pasaulyje gerai žinomi, įtakingi žmonės, išsilavinę, daugelis jų milijonieriai. Anot klaipėdiečio šturmano, jie labai paprasti, nesijunta jokios arogancijos.
Beje, daugelis keleivių vegetarai, vengia cukraus ir stengiasi maitintis sveikai. Laive dirba 4 virėjai, kasdien gaminami restoraniniai patiekalai. Provizija kas dvi savaitės imama Argentinoje.
Apie kiekvieną keleivį žinios surenkamos iš anksto, žinomos visų ligų istorijos, ką jie gali valgyti, kam yra alergiški. Maistas aukščiausios kokybės pagal kiekvieno žmogaus poreikius. Trumpai tariant, keleiviai gyvena kaip aukštos klasės viešbutyje.
Anot jo, tarp keleivių labai retai būna jaunesnių žmonių. Arktyje jų gal kiek daugiau, nes bilietai įperkamesni. Daugiausia į tokius egzotiškus kraštus leidžiasi vyresnio amžiaus keliautojai. Būna ir sergančiųjų, pavyzdžiui, vienam jau buvo paskutinė vėžio stadija ir paskutinė jo svajonė buvo pamatyti Antarktiką. Jam buvo palikta kėdė tiltelyje ir jis galėjo nuo ryto iki vakaro matyti tą neapsakomą gamtos grožį. Buvo moteris, serganti išsėtine skleroze, kurią nuolatos prižiūrėjo slaugė. Pasak Laimono, daugelis keleivių šitas ekspedicijas vadina savo gyvenimo kelione.
Advokatas priekabiavo prie moterų
Šiemet Antarktidoje 35 metų labai impulsyvus ir karšto būdo advokatas, Turkijos pilietis, gyvenantis Belgijoje ir turintis savo advokatų kontorą, kurioje dirba apie 300 žmonių, ekspedicijos metu, kai buvo plaukiojama kanojomis, pradėjo priekabiauti prie moterų. Kadangi tiltelyje vaizdo kameros rodo, kas vyksta kanojose, Laimonas su vyr. kapitono padėjėju tai pastebėjo.
Advokatas bandė aiškinti, kad nieko panašaus nebuvo, jam buvo parodytas vaizdo įrašas. Jis labai supyko, keikėsi, aiškino esąs advokatas ir įtakingas žmogus savo šalyje, priekaištavo, kad drįstama taip su juo elgtis - mat jam nebeleista plaukti kanoja. Žmogus buvo labai įsižeidęs, nes savaitės trukmės ekspedicijoje už kajutę sumokėjo 15 tūkst. eurų.
Tuo metu ekspedicijos lyderė buvo Oksfordo universitetą baigusi advokatė, metusi savo profesiją ir pasinėrusi į keliones. Turėdama juridinės patirties ir būdama gera psichologė sugebėjo nuraminti įsiaudrinusį turką.
Antarktidoje įspūdinga gamta
Pasak klaipėdiečio, keista stovėti prie albatroso, kuris išskleidęs sparnus yra 4,1 metro dydžio. Laimonui teko matyti Adelės ir imperatoriškuosius pingvinus, kurie būna 1,5 m aukščio.
L. Choroščia sako, kad pingvinai yra išgyvenimo asai. Pasibaigus vasaros sezonui jų kolona ruošiasi dauginimosi laikotarpiui. Jie palieka savo stovyklavietę ir be maisto žingsniuoja apie 40 mylių iki salelės, kurioje poruojasi. Kai jau šildomas kiaušinukas, patelė paliekama ilgam, nes pingvinas turi grįžti atgal į jūrą ir surasti maisto. Kai kurie pingvinai negrįžta, nes tampa ruonių maistu, tada žūva ir patelė, ir kiaušinėlis. Grįžęs pingvinas susidainuoja su patele.
Kai mokslininkai verkia
Laimonas sako tų ekspedicijų metu įsitikinęs, kad klimatas keičiasi iš tikrųjų, ir tai nėra mitas. Žinoma, visos informacijos, kurią sužinojo mokslinėse bazėse, jis skelbti neturi teisės. Jam didžiulį įspūdį padarė verkiantys mokslininkai. Laive „Ortelius“ skaitomos paskaitos būna labai emocionalios. Pasitaiko, kad įvairių universitetų mokslininkai, pasakodami apie tai, kas vyksta gamtoje, per paskaitą apsiverkia. Visa tai pakeitė L. Choroščios požiūri į planetą, labai praplėtė jo akiratį. Būdamas dar toks jaunas jis jau galvoja apie tai, kad reikia kažką konkretaus padaryti savo šalies labui.
Pasirodo, Antarktidoje labai daug plastiko, japonų ir korėjiečių, kurie gaudos žuvis, esančias prie išnykimo ribos, žvejybos tinklų. Tai veikia visą mitybos grandinę - nukenčia pingvinai, banginiai. Pastaruoju metu pradėjo labai daug žūti pingvinų, likę be maisto nykti ruoniai, banginiai. Šturmanas sakė pats matęs daug meškų, visiškai sulysusių, neberandančių maisto. Poliarinės meškos netgi savo jauniklius suėda.
Joms per šilta dėl aktyvios saulės ir jos stengiasi nemedžioti, tūnoti po vandeniu. Jų pagrindinis maistas - ruoniai.
Oras ten labai gaivus ir šaltas, saulė labai pavojinga. Per 4-5 minutes galima nudegti. Naudojami apsauginiai kremai, polirizuoti akiniai.
Naujojoje Zelandijoje netgi galvijams uždengiamos akys nuo saulės spindulių, nes kataraktos vėžiu serga ne tik žmonės.
Vanduo labai šaltas. Šalčiausias vanduo vasaros sezono metu - minus 4 laipsniai. Laivo keleiviams organizuojamos ir maudynės. Jausmas - tarsi tūkstantis adatų susmigtų į kūną. Paskui reikia greitai apsirengti, duodama specialaus gėrimo, kad sušiltum. Kartą iš ispanų mokslinio aprūpinimo laivo į vandenį įkrito vienas gerai treniruotas ispanas leitenantas. Po šešių minučių trijų vaikų tėvas buvo ištrauktas, bet neišgyveno - sustojo širdis.
