Birželio mėnesį atsitiktinai sužinojome iš giminaičių, kurie gavo adresuotą jam laišką, kad jis yra pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Paskambinę į Krašto apsaugos ministeriją taip pat sužinojome, jog į sąrašus jis buvo įtrauktas jau po to, kai atsisakė Lietuvos pilietybės. Taip pat, kad iš sąrašų jis negali būti išbrauktas, kadangi jis vis dar yra įrašytas kaip Lietuvos pilietis.
Paskambinus į Lietuvos ambasadą Berlyne, mums buvo pasakyta, kad niekuo jie padėti negali ir pilietybės atsisakymo procesas gali užtrukti iki vienerių metų, turime tai aiškintis kitur.
(Primenu, kad pagal Lietuvos įstatymą, lietuvis, įgijęs kitos šalies pilietybę, nuo kitos šalies pilietybės įgijimo dienos netenka Lietuvos resp. pilietybės automatiškai, išskyrus tam tikrus atvejus, kuriems jis neatitinka).
Paskambinus į Migracijos departamentą, mums taip pat buvo pasakyta, kad niekuo jie padėti negali, nes jų programoje jis dar „lietuvis“ ir neaišku, kiek dar toks bus. Galime tiesiog rankas sudėję laukti, o terminas eiti tarnauti jau artėja...
Iš Krašto apsaugos ministerijos sulaukėme jau pirmos baudos, nes mano vyras laiku po įtraukimo į šauktinių sąrašą su jais nesusisiekė. Klausimas, kiek baudų mūsų dar laukia, ką mums daryti. Lietuva pati prieštarauja savo įstatymams. Mes tai priimame kaip politinį šantažą ir bandymą nepaleisti emigrantų.
Brangi Lietuva, suprask pagaliau, kodėl žmonės iš šios šalies bėga...
Komentuoja Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Verbavimo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Giedrė Kazlauskienė
Jei asmuo turi Lietuvos Respublikos pilietybę, jis yra karo prievolininkas ir turi vykdyti visas iš to kylančias teises ir pareigas. Kitų valstybių pilietybių turėjimas šių teisių ir pareigų nepakeičia ir nepanaikina.
Asmens Lietuvos Respublikos pilietybės faktas yra užfiksuotas VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamente ir iš jo duomenis imančiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) administruojančiame Lietuvos Respublikos Karo prievolininkų registre. Kol KPKT negauna duomenų iš šių oficialių valstybinių registrų, arba negauna kitų valstybinių institucijų patvirtintų duomenų ir dokumentų, jog asmuo nebeturi Lietuvos Respublikos pilietybės, tol KPKT vykdo asmeniui karo prievolės procedūras (įskaitant ir administracinių nusižengimų nagrinėjimą).
Šaukimo į privalomąją tarnybą procedūros būtų nutraukiamos, kai būtų gaunami oficialūs duomenys apie tai, jog asmuo neteko Lietuvos pilietybės. Pažymėtina, jog administracinė ar baudžiamoji atsakomybė tebebūtų taikomos, kadangi nusižengimai ar nusikaltimai jau būtų buvę atlikti.
Baudžiama už neatvykimą ir nesusisiekimą su karo prievolės padaliniais laiku, sveikatos nepasitikrinimą, neišvykimą į tarnybą, nepranešimą apie save duomenų, išvykus į užsienį daugiau kaip 6 mėn. Už neatvykimą į AN nagrinėjimą nėra baudžiama, tai nėra nusižengimas pats savaime. Viso labo nusižengimas būtų nagrinėjimas be paties karo prievolininko paaiškinimų, be jo galimai pateiktų švelninančių aplinkybių – nuo to, deja, nukentėtų paties karo prievolininko interesai. Todėl visais atvejais raginame karo prievolininkus nebijoti, nesislapstyti, bendrauti su savo karo prievolės skyriumi.
Jei karo prievolininkas geranoriškas, bendradarbiauja, paprastai yra skiriama pati mažiausia įmanoma – 15 eurų – bauda. Pažymėtina, jog surašyti administracinio nusižengimo protokolą galima ir nuotoliniu būdu.
Šiuo atveju, karo prievolininkas, žinodamas pilietybės svarstymo aplinkybes ir turėdamas tą patvirtinančius dokumentus, gali visada pateikti prašymą dėl tarnybos atidėjimo jo karinę įskaitą tvarkančiam regioniniam karo prievolės skyriui su išdėstytomis aplinkybėmis ir tai įrodančiais dokumentais, o jo prašymas būtų svarstomas specialios komisijos.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.