Lietuvos verslas dažniausiai pasirūpina vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu (83 proc.) ir Kasko (54 proc.), daug dėmesio skiria turto (56 proc.) ir bendrosios civilinės atsakomybės (30 proc.) draudimui, atskleidė draudimo bendrovės BTA užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.
„Iš pirmo žvilgsnio situacija atrodo paradoksali, tačiau su įmonės transportu ar turtu susijusio draudimo dominavimas bendrame krepšelyje anaiptol nepaneigia darbuotojų, kaip didžiausios vertybės, faktoriaus. Tai lemia siekis pirmiausiai apsaugoti darbo vietą bei priemones, gamybos įrenginius ir panašu, kad būtent tiesioginio darbo trikdžių siekiama išvengti pasirenkant draudimą“, – pranešime cituojamas draudimo bendrovės BTA asmens draudimo specialistas Gediminas Bulenokas.
Darbe patiriamas stresas – vis dar tabu
Gilinantis į darbuotojų sveikatos draudimo niuansus paaiškėjo, kad gamybos paslaugas teikiančios įmonės jį renkasi dažniau (30 proc.), nei intelektualinį produktą kuriančio įmonės (20 proc.). Pasak G. Bulenoko, tai rodo, kad Lietuvos darbdaviams kol kas geriau suprantamas ir kaip didesnė rizika vertinamas būtent fizinės darbuotojų sveikatos aspektas.
„Įvairūs tyrimai Lietuvoje bei užsienyje rodo, kad darbuotojai dažnai skundžiasi būtent dėl streso, pervargimo ar net perdegimo. Kad problema reali, patvirtina ir darbuotojų sveikatos draudimo išlaidų išklotinės. Žinoma, stresas nėra toks akivaizdus sutrikimas, kaip, tarkime, raumenų patempimas ar trauma, bet panašu, kad laikui bėgant vis daugiau dėmesio bus skiriama ir kitai darbuotojų sveikatos pusei“, – teigia specialistas.
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai yra dažniausiai pasitaikantis (60 proc.) su darbu susijęs sveikatos negalavimas. Visoje Europoje nuo šių sutrikimų kenčia milijonai darbuotojų, o darbdaviai patiria milijardus eurų nuostolių kasmet. Antra pagal dažnumą sveikatos problema – stresas darbe. 48 proc. Europos darbuotojų ne tik mano, kad stresas yra įprastas jų darbo vietoje, bet ir teigia, kad jis kaltas dėl 50–60 proc. dėl sveikatos sutrikimų praleistų darbo dienų.
Tendencijas keičia užsienio kapitalas ir nauja darbuotojų karta
Darbuotojų sveikatos draudimo kultūra Lietuvoje labiau paplitusi užsienio kapitalo įmonėse. Net 40 proc. pastarųjų darbuotojus draudžia sveikatos draudimu, kai tarp Lietuvos kapitalo įmonių tokių yra vos kas penkta, arba 22 proc.
Pasak G. Bulenoko, faktą, kad užsienyje paplitusi patirtis perimama, puikiai iliustruoja tai, jog 33 proc. mišraus kapitalo įmonių pasirūpina darbuotojų sveikatos draudimu ir pagal šį rodiklį atsiduria per vidurį tarp užsienio ir lietuviško kapitalo įmonių.
Be to, darbdavių požiūrį į darbuotojus pamažu keičia tai, kad į darbo rinką ateina jauniausi, Y kartos darbuotojai, kuriems ypač svarbus darbo ir asmeninio gyvenimo balansas bei gera ne tik fizinė, bet ir emocinė savijauta. Be to, verslas susiduria su spaudimu, kai darbuotojai yra itin mobilūs, neprisirišę prie įmonės ir linkę dažnai keisti darbovietes.
„Darbuotojų kaitos rodiklis visame pasaulyje auga dėl bazinių pokyčių darbo rinkoje, todėl verslas žino, kokia sunki užduotis juos išlaikyti. Tikėtina, kad laikui darbdavio rūpestis darbuotojo savijauta nebebus išskirtinis bonusas, o taps neatsiejama siūlomų darbo sąlygų dalimi“, – mano BTA specialistas.
Bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausą atliko 2018 m. kovo mėnesį, joje dalyvavo 309 įmonės iš visos Lietuvos.
