DELFI šaltiniai, žinantys vidines diskusijas šiuo klausimu Vyriausybės koridoriuose, informavo, kad neseniai Sauliaus Skvernelio ir Remigijaus Šimašiaus susitikime pasiektas susitarimas vyko tik dėl akių.
„Jeigu savivaldybė darys taip, kaip žada, na, jeigu pati arba per kokią įmonę nuspręs mokėti pinigus už stadiono statybas iki jų visiškos pabaigos, finansavimo pačioms statyboms dar nepasibaigus, tada tikrai kils problemų. Tiesiog institucijos bus priverstos blokuoti projektą. Tada viskas užsitęs neribotą laiką“, – neoficialiai kalbėjo gerai informuotas asmuo.
Jis taip pat perdavė kai kuriuos dokumentus, parodančius galimą nacionalinio stadiono statybų konkurso baigtį. Be kita ko, dokumentuose rašoma: „Numatyta sutartį su konkurso nugalėtoju naujomis sąlygomis pasirašyti iki lapkričio mėnesio. Viešųjų pirkimų tarnybai ir/ar Centrinei projektų valdymo agentūrai vengiant teisinių padarinių, ES paramos grąžinimo iš valstybės biudžeto ir žalos atlyginimo, sutartis bus užginčijama, argumentuojant esminių konkurso sąlygų keitimu, o pats konkursas nutrauktas.“
Primename, kad dėl stadiono statybų sąlygų šiuo metu deramasi su vieninteliu dalyviu – „Icor“ (buvusiai „Rubicon“) grupei priklausančios „Axis Industries“ ir kitų įmonių konsorciumu.
Labiausiai nesutariama dėl maždaug 80 mln. Eur vertės projekto finansavimo sąlygų. Gegužės pabaigoje po susitikimo su R. Šimašiumi premjeras priminė, kad pagrindinis Vyriausybės reikalavimas buvo susijęs su statybų finansavimo pradžia.
„Esminis mūsų reikalavimas buvo tas, kad nebūtų pakeistas nuostata, kad Vyriausybė prasideda atsiskaitinėti tada, kai objektai baigti ir pradeda funkcionuoti, tada mes sumokame nacionalines lėšas ir ES lėšas“, – prieš pora savaičių kalbėjo S. Skvernelis.
Jis pabrėžė, kad Vyriausybė skirs finansavimą tada, kai visas objektas arba jo dalis pradės veikti. Vyriausybės vadovas tada viešai kalbėjo, kad Vilniaus mero pateikti pasiūlymai jį tenkina.
Tuo metu konsorciumo atstovai siekia užsitikrinti, kad statybos būtų finansuojamos etapais dar iki to laiko, kol visi statiniai bus pradėti naudoti.
Jie argumentuoja, kad kitu atveju projekto kaina išaugtų apie 12 mln. Eur, nes tiek kainuotų jam paimtų paskolų palūkanos. Be to, jiems nepriimtina politinė rizika, kad nauja valdžia gali vėl sustabdyti projektą.
„Šiuo metu projektui rezervuota 33,5 mln. Eur ES lėšų. Nutraukus konkursą vėlyvą rudenį, naujam konkursui paskelbti ir įgyvendinti visus ES reikalavimus finansavimui gauti neužteks laiko. ES finansinės sąlygos numato, kad sutartys su statytojais dėl darbų turi būti pasirašytos iki 2020 m. Esant ribotam laikui Lietuva netektų ir alternatyvios galimybės įsisavinti 33,5 mln. Eur kitiems projektams pagal ES finansavimo programą.
Jei konkurso sąlygos, kurios numato, kad metinis atlyginimas gali būti išmokėtas tik po darbų užbaigimo ir paslaugų teikimo pradžios, tai projekto vertė padidėtų apie 12 mln. Eur. Tokiu atveju pirkimo vertė padidėtų apie 12 mln. Eur. Tokiu atveju pirkimo vertė viršytų suplanuotą biudžetą ir perkančioji institucija apskritai turėtų nutraukti koncesijos konkursą“, – taip situacija apibūdinama dokumentuose, kuriuos DELFI perdavė su situacija susipažinęs asmuo.
Žiūri filosofiškai ir su optimizmu
Paklaustas, kaip vertina neoficialias kalbas dėl liūdnos nacionalinio stadiono ateities, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis svarstė:
„Kaip sako garsi kinų patarlėje, „tūkstančių mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio.“ Taigi šiuo atveju, Vilniaus miesto savivaldybė dirbdama tiesiogiai su Vyriausybe ir veikdama per savo narius, esančius komisijoje, atsakingoje už projekto vykdymą, daro viską, kas yra jos galioje, kad nacionalinis stadionas stovėtų jau 2020 m.
Direktorius tikino, kad įgyvendindama šį sudėtingą ir svarbų projektą, savivaldybė nesivadovaus vien biurokratiniu matymu ir sieks išnaudoti visas teisines priemones, kad būtų rastas būdas išspręsti bet kokius kilusius ar galimai ateityje kilsiančius nesklandumus.
„Mūsų valstybėje pastaruosius 30 metų (kaip simboliška, kad tik nuo to laiko, kai buvo pradėtas statyti stadionas) yra įsigalėjęs pernelyg bailus valdininkiškas požiūris, kuris užkerta kelius geriems projektams, manant, kad geriau jau nedaryti nieko, nei kad prisiimti tam tikrą veikimo riziką.
Keiskime šį požiūrį, nes 1938 m. Kauno sporto halė, kuri stovi iki šiol, buvo pastatyta per 5 mėnesius – Vilniaus savivaldybė dės visas pastangas parodyti, kad mūsų karta gali įgyvendinti projektus taip pat gerai ir pasiekti rezultatą“, – žadėjo P. Poderskis.
Institucijos atsargios
Tiek Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), tiek, Konkurencijos taryba (KT) gana atsargiai vertino situaciją dėl galimos konkurso baigties. Pastaroji teigė neturinti galimybės išnagrinėti visų konkurso dokumentų, tad gali pateikti tik bendrą nuomonę:
„Koncesijos konkursai ir jų sąlygos, taip pat – apmokėjimo už suteiktas paslaugas, yra skelbiamos viešai. Konkurso dalyviai, įvertinę sąlygas ir savo pajėgumus, priima sprendimą, ar jiems dalyvauti konkurse ar ne.
Konkurencijos sąlygos būtų pažeistos, jeigu konkurso sąlygos, taip pat ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas tvarka, būtų keičiamos jau konkursui pasibaigus taip, kad konkurso nugalėtojas iš to gautų naudos, pavyzdžiui, mokėjimas už paslaugas būtų vykdomas dalimis, o ne projektą įgyvendinus, kaip nurodyta sąlygose, – tokiu atveju būtų pažeistos kitų ūkio subjektų, svarsčiusių dalyvauti konkurse, bet nedalyvavusių, teisės.“
VPT taip pat nurodė neturi visų dokumentų, kad galėtų vienareikšmiškai atsakyti, ar verslininkų siūlomas finansavimo būdas neprieštarautų įstatymams.
„Iš sąlygų atrodytų, kad rangą turi finansuoti pats koncesininkas. Sąlygų priede nustatyta, kad dalyvis turi būti finansiškai pajėgus finansuoti projektą. Bendra finansavimo suma, įskaitant komercinio banko ar kitos finansinės institucijos finansinį indėlį, kartu su dalyvio finansiniu indėliu turi būti ne mažesnė nei 88,4 mln. Eur su pridėtinės vertės mokesčiu.
Sąlygose nurodyta, kad mokėjimai bus atliekami per 3 metus nuo paslaugų teikimo pradžios, t.y. kai ranga jau atlikta (paties rangovo turimais ištekliais) ir pradėtos teikti paslaugos.
Taigi, atrodytų, kad gali derėtis dėl mokėjimų tvarkos (pvz., mokėjimus atliks ne per 3 metus, o per 2 metus), tačiau vis tiek skaičiuojant tik nuo paslaugų teikimo pradžios, t. y. derybos nustatyta apimtimi, o ne iš esmės jas keičiant. Vis dėlto koncesija tam ir yra, kad koncesininkas prisiimtų tam tikras rizikas“, – pakomentavo VPT.
