Skurstančiųjų daugiau nei skelbia statistika
Remiantis statistika, Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena kas penktas asmuo – 630 tūkst. gyventojų. Žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyvena kas ketvirtas vaikas. Tačiau ši statistika sudaryta remiantis šių asmenų gaunamomis pajamomis.
Skurdo riba skaičiais – 322 eurai per mėnesį vienam asmeniui.
Prie diskusijos, kurioje buvo bandoma atsakyti į klausimą, kokie žingsniai žengiami norint mažinti skurdą Lietuvoje, prisijungė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Tomilinas, Finansų ministerijos atstovė Miglė Tuskienė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis ir VU profesorius Romas Lazutka.
„Kodėl tie, kurie po krizės turi daugybę skolų ir iki šiol joms padengti atrėžia kone 70 proc. pajamų, neįtraukiami į šią statistiką? Kodėl valstybei skola nėra našta? Juk tokie žmonės negali net advokato nemokamai pasisamdyti, o į statistiką neįtraukiami dėl to, kad paskaičiavus pajamas neva gyvena gerai“ – teigė konferencijos „Minimalių pajamų apsauga Lietuvoje: padėti, investuoti ir įgalinti“ dalyvis, tačiau konkretaus atsakymo nesulaukė.
Klausimą konferencijai pateikė iš iš Kauno į sostinę atvykęs konferencijos svečias: „Dirbu pagal individualią veiklą, pernai uždirbau keturženklę sumą, tačiau šįmet, kai reikėjo deklaruoti, taip pat turėjau sumokėti keturženklę sumą. Kodėl?“ Vyras svarstė, kad Neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) galėtų būti taikomas ne tik dirbantiems įmonėse, bet ir tiems, kurie patys sau susikūrė darbo vietą.
Prie konferencijos diskusijos prisijungusi finansų ministerijos atstovė Miglė Tuskienė į šį klausimą atsakė miglotai: „Mes, finansų ministerija, manome, kad individuali veikla tuo ir ypatinga, kad ne tik kuria produktą, bet ir darbo vietas. Tai yra ganėtinai svari ekonomikos ląstelė.“
Atsakymą papildęs T. Tomilinas tikino, kad taikyti NPD – geras pasiūlymas. „Sutinku su pasiūlymu taikyti NPD ir tiems, kurie užsiima individualia veikla, tačiau kol kas Vyriausybė to nepasiūlė, – kalbėjo Seimo narys. – Nors, mano nuomone, tai teisingas požiūris. Tai reiškia, kad tie, kurie iš individualios veiklos per mėnesį uždirba 15 tūkstančių, turėtų mokėti didesnius mokesčius, o tie, kurie uždirba vos kelis šimtus, mokėtų mažiau.“
Vaiko pinigai – pirmas žingsnis skurdo mažinimo link
O kokie žingsniai jau žengti skurdo Lietuvoje mažinimo link? T. Tomilino teigimu, šią problemą pirmiausia reikėtų mažinti keičiant požiūrį. „Visuomenėje vyrauja stereotipai. Kokioje bendruomenėje bekalbėčiau, atsitrenkiu lyg į sieną, kad „štai veltėdžiams nori dar pinigų, juk ir taip nedirba, o pašalpas gauna“. O kai imi kalbėti priešingai, supranti, kad politikoje esi paskutinį kartą, nes nepatinki. Tą patį galima kalbėti ir apie kitus visuomenės pokyčius“, – kalbėjo T. Tomilinas.Seimo narys teigia, kad vienas didžiausių žingsnių, kuris turėtų pakeisti skurdo situaciją – Vaiko pinigai.
„Vaiko pinigai yra labai aiški iliustracija, kad vyriausybė eina skurdo mažinimo link, – tikino T. Tomilinas ir įvardijo skaičius. – Šiemet pinigai buvo skirti 454 tūkstančiams vaikų. Jiems buvo skirta po 30 eurų. Pernai metais net 300 tūkst. vaikų negavo nė euro.“
Konferencijos dalyvis neslepė – šios naujovės įvedimas sulaukė daug kritikos: „Mes buvome kalami prie kryžiaus, kad kažką keitėme. Kažkam nepatiko, nes „sumažinom pajamas, nuėmėm lengvatą“. Taip, sprendimas buvo nelengvas, bet...“
Seimo narys įvardijo sieksiantis, kad kitais metais 30 eurų išmokas gautų bent 500 tūkst. vaikų.
„Sako, kad reikia atimti iš to, kas nesistengia, o man atrodo, kad vaiko auginimas savaime yra geras darbas tokioje visuomenėje, kur dažnas nenori su tuo turėti nieko bendro. Vaiko auginimas yra darbas“, – teigė T. Tomilinas.
Skursta ir tie, kurie dirba
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis įvardijo, kad didžiausios problemos, kurias šiuo metu bandoma įveikti, yra trys: gyventojų senėjimas, pajamų nelygybė ir didelis skurstančiųjų skaičius.
E. Bingelis įvardijo ir gerokai stebinančius skaičius: „Dirbančiųjų skurdas Lietuvoje yra apie 8,5 proc. Reiškia, kad žmonės skursta net dirbdami.“
Kokie žingsniai žengiami norint to išvengti? Ar 2018 metais buvo įgyvendintos kokios nors naujovės? Anot E. Bingelio, nuo šių metų buvo nustatytas toleruotinas pajamų lygis. Tai saugiklis pašalpas gaunantiems asmenims, kad šie nebijotų pradėti dirbti. Anksčiau vos pradėjus dirbti buvo nutraukiamas pašalpų gavimas ir ant skurdo ribos svyruojantis žmogus vėl smegdavo žemyn.
Socialinė išmoka neužkamšo skurdo skylių
„Nėra gerų naujienų apie skurdo mažėjimą, bet yra gera naujiena apie skurdo mažinimo tinklą“, – tokia fraze savo pasisakymą pradėjo VU profesorius Romas Lazutka, kuris pasidžiaugė, kad šia tema imama kalbėti vis garsiau.
R. Lazutka priminė, kad Lietuvoje skurdo riba – 322 eurai, tačiau socialinė išmoka, kurią gauna toli gražu ne visi skurstantieji, siekia vos 122 eurus. Pernai socialinės išmokos dydis buvo vos 65 Eur.
„Kur jie randa tuos pinigus, kad padengtų tą trūkumą tarp išmokos ir skurdo ribos? Gal šešėlyje randa? Tie žmonės verčiasi, tie, kurie gauna tokias pajamas, yra verslūs“, – svarstė R. Lazutka.
R. Lazutka skaičiavo, kad jei valstybė norėtų padengti šią spragą tarp išmokos ir skurdo ribos, reiktų pakloti apie šešis milijonus eurų per metus.
Tiesa, jis pastebėjo, kad kai kurios neva gerai gyvenančios šalys taip pat turi skurdo šleifo. „Galima galvoti, kad tose šalyse, kurios geriau gyvena ekonomiškai, yra mažiau skurstančiųjų, bet nebūtinai taip yra", – teigė R. Lazutka.
Diskusijos metu R. Lazutka pasidalijo duomenimis, kuriuose buvo aiškia matyti, kad skurdo riba auga. Dar 2005 metais ji siekė vos 100 eurų, per dešimtmetį paaugo pusantro karto, o 2018 metais jau siekia 323 Eur.
„Skurdo riba auga, o pašalpos, deja, auga lėtai“, – teigė R. Lazutka ir tikino, kad nereikia savęs lyginti su Europos Sąjunga neįsigilinus į atskirų šalių situacijas.
Lietuvoje procesas dar tik vystosi
T. Tomilinas teigė, kad šįmet pradėti mokėti Vaiko pinigai – vienas iš žingsnių skurdo mažinimo link. Tam pritarė ir kitas diskusijos dalyvis – E. Bingelis. Tačiau jie pastebėjo, kad žmonės naujoves ne visuomet priima palankiai, maža to, dažnai norisi vis daugiau.
„Norime, kad Vaiko pinigai būtų šimtas, ką ten šimtas – gal 150 eurų, norime, kad minimalus atlyginimas siektų tūkstantį, – kalbėjo E. Bingelis, tačiau pridūrė. – Turbūt daugelis aplinkoje turi žmonių, kurie išvažiuoja dirbti į Vakarus ir pasakoja, koks ten atlyginimas, kokios išmokos. Tačiau mūsų žmonės, kurie ten išvažiuoja, jau surenka tik vaisius, kuriuos subrandino ta visuomenė.“
Konferencijos publikoje taip pat pasigirdo minčių, kad Vaiko pinigus turėtų nubraukti tiems, kurie gauna didesnes pajamas, taip pat, kad būtų suteiktos lengvatos naudojantis banko paskolomis tiems, kurių pajamos nėra didelės.