„Aš tik neabejoju tuo, kad patvirtinus šitas išvadas tyrimas bus pratęstas. Yra labai daug temų, kurios nebuvo nagrinėjamos, jų vis daugėja po pasisakymų ir A. Sacharuko, ir T. Dapkaus, ir kitų. Manau, kad tęsiamas darbas ir visuomenė vis daugiau ir daugiau žinos“, – sakė R. Karbauskis ketvirtadienį prieš Seimo posėdį, kuriame bus tvirtinamos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados.
„Valstiečių“ lyderis svarstė, kad tyrimą galėtų tęsti parlamentinė komisija.
„Jos statusas būtų tam tinkamas“, – sakė R. Karbauskis.
Jo nuomone, reikėtų giliau pasigilinti į temas susijusias su energetika, politikų atsakomybe.
„Dabar akcentas yra daugiau verslo atsakomybė, nors visiems visiškai aišku, kad verslas naudojasi galimybėmis. Jeigu politikai nebūtų pasidavę įtakai, jos nebūtų galima padaryti. Į klausimą, kaip politikai tam pasidavė, kodėl, kurie, ir kiek stipriai, į tai bus atsakyta“, – sakė R. Karbauskis.
„Valstiečių“ lyderis teigė, kad politikų veiklą vertins rinkėjai.
„Aš negalėčiau teisiškai vertinti, ar yra kokios galimybės kažkokią žalą išsireikalauti iš politikų, bet tikriausiai viena iš pagrindinių galimybių, kad visuomenė turės galimybę įvertinti, ką politikai darė per tam tikrą laikotarpį. Turbūt, rinkimai yra viena iš formų, kaip galima įvertinti politikų darbą“, – sakė R. Karbauskis.
Rytas prasidėjo staigmena Bakui
Parlamentinio tyrimo išvados tvirtinimo procedūra prasidėjo staigmena ją pristatyti turėjusiam NSGK pirmininkui Vytautui Bakui. Klausimą buvo nuspręsta svarstyti ne 14 val., kaip buvo planuota anksčiau, o iš pat ryto.
„Perkėlėme į rytinę darbotvarkę, tam, kad būtų pabaigtas klausimas“, – sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Apie tokį sprendimą V. Bakas sužinojo tik žengdamas į salę, ir neslėpė nuostabos.
„Turbūt, politikui reikia būti viskam pasiruošusiam. Čia – žinote, kaip išmeta be parašiuto, teks susikonstruoti ore. Esu pasiruošęs. Mes darėme pusę metų tyrimą. Tikrai į daug klausimų yra atsakyta, tuo aktyviai domėjosi žiniasklaida. Pristatysime“, – žurnalistams kalbėjo V. Bakas.
Pasak jo, per posėdį yra svarbu sutelkti paramą šitam sprendimui, „kad visos frakcijos jaustųsi laimėtojomis“.
„Kad mes galėtume susitarti, jog politinė sistema turi pažeidžiamų vietų, ir per tas pažeidžiamas vietas mes aukojame dalį mūsų visuomenės gerovės. Yra proga jas užkamšyti, yra proga šiek tiek apsivalyti, pripažinti klaidas ir imtis sprendimų“, – kalbėjo V. Bakas.
Pasak jo, išvados patvirtinimas yra tik vienas iš žingsnelių.
„Aš įsivaizduoju, kad sėkmės istorija iš viso to bus tada, kai mes galėsime įgyvendinti svarbiausias tų išvadų rekomendacijas“, – sakė V. Bakas.
Jis tiki, kad valstybė gali įvertinti pajamas, kurias dėl neteisėtos įtakos gavo įvairios grupės, ir paprašyti tą žalą atlyginti, arba imtis priemonių, kad ji būtų atlyginta.
„Tam reikia ir teismo sprendimų, ir valstybės institucijų reakcijos. Ir kitų valstybės institucijų – Viešųjų pirkimų tarnybos, prokuratūros. Išvadose mes siūlome tai padaryti, ir manome, kad tam yra pagrindo“, – sakė V. Bakas.
Pasak jo, pirmieji teisiniai žingsniai tam yra daromi šiandien – tvirtinant išvadą.
„Pirmieji teisiniai žingsniai – šiandien, svarbu patvirtinti išvadą, svarbu nusiųsti signalą visuomenei ir sprendimų priėmėjams, taip pat nuomonių lyderiams, kad Seimas turi politinę valią daryti pokyčius“, – sakė V. Bakas.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis mano, kad R. Karbauskis ne tiek verslo ir politikų ryšių atskleidimu, kiek artėjančiais prezidento rinkimais rūpinasi.
„Aš manau, kad R. Karbauskis dabar labiausiai nori pakloti kelią 2019 m. S. Skvernelio rinkimams, ir tam reikia nuolatinio konflikto, tyrimų, chaoso. Turėkime galvoje, kad šiandien eina bemaž vienas rimtesnių įstatymų paketų, kuriuos mes esame šiame Seime svarstę, o mes diskutuojame ne apie įstatymų pakeitimus, o apie įvykius, kurie buvo kai kurie net prieš 16 metų“, - sakė G. Landsbergis turėdamas mintyje, kad šiandien Seime dar pateikiami ir mokesčių bei pensijų sistemos pakeitimai.
TS-LKD lyderio vertinimu, tyrimo tęsti šiuo metu nėra prasmės.
„Aš manau, kad komitetas atliko gerą darbą, kiek galėjo, kiek turėjo gebėjimų ir galimybių, tik aš matau labai didelį norą tą tyrimą netgi paskutinėse stadijose politizuoti ir diskredituoti. Neva darbas, kuris buvo atliktas yra nepakankamas“, - sakė G. Landsbergis.
Pasak jo, dabar atėjo laikas galvoti, kaip pakeisti įstatymus, kad tokios aplinkybės, kurias atskleidė tyrimas, nepasikartotų.
„Vakar aš kreipiausi į Seimo pirmininką, kviesdamas sutelkti balsus, galbūt, atsukti abejojančius dėl to tyrimo, kad jam būtų pritarta. Ir tada sėsti darbo grupėje arba Seimo pirmininko kabinete ir sutarti dėl tolimesnių žingsnių. Seimas yra įstatymus leidžianti institucija. Pirmas žingsnis, kurį reikėtų daryti, yra leisti įstatymus, kurie neleistų tokioms aplinkybėms pasikartoti, užkardyti joms kelią“, - sakė G. Landsbergis.
Kaip apibendrino BNS, daugiau nei pusmetį NSGK tyrė kai kurių verslininkų bandymus daryti neteisėtą įtaką politikams, valstybės įmonių, institucijų vadovams, darbuotojams. Taip pat tirti partijų finansavimo mechanizmai, Rusijos įmonės „Rosatom“ siekis dalyvauti Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbiuose sektoriuose.
NSGK pirmininkas V. Bakas yra minėjęs, kad dėl minėtų neskaidrių sandorių valstybė galėtų atgauti jai galbūt padarytą 1,5 mlrd. eurų žalą.