Susipažinę su Tonkontino tarptautinio oro uosto duomenimis žino: čia prireiks visos įmanomos sėkmės.
Hondūro sostinėje Tegusigalpoje įsikūręs oro uostas dėl sudėtingų nusileidimo sąlygų ir tragiškos mirtinų lėktuvų avarijų istorijos pasižymi vieno klastingiausių oro uostų pasaulyje reputacija.
Dokumentikos kanalo „The American History Channel” sąraše Tonkontino oro uostas užėmė antrąją vietą planetoje pagal pavojingumą. Pirmojoje vietoje atsidūrė Luklos oro uostas Nepale.
Kalnų ir gyvenviečių apsuptyje pilotams tenka atlikti dramatišką 45 laipsnių posūkį, mėginant išsisukti kalnuotoje vietovėje: tai tenka daryti likus kelioms minutėms iki nusileidimo. Tuomet jie susiduria su neįprastai stačiu nusileidimu, tad nusileidimo ir pakilimo kelias yra ilgesnis nei įprasta jūros lygyje.
Oro uosto pakilimo takas tėra 2012 metrų ilgio, kaip teigiama oro uosto tinklalapyje. Pakilimą ir nusileidimą apsunkina ne tik šis faktas, tačiau ir tai, kad pats 1948 metais pietinėje Tegusigalapos pusėje pastatytas oro uostas tebesinaudoja sena navigacijos įranga.
Toks pavojingas derinys atima net labiausiai įgudusių pilotų drąsą ir nulemia kai kurių nesėkmę. Baisiausia nelaimė įvyko 1989-aisiais, kai besileidžiantis keleivinis „Boeing“ lėktuvas įsirėžė į šlaitą ir žuvo 132 žmonės. Morgo darbuotojas Luisas Tellezas tada vietos žiniasklaidai teigė, kad dauguma kūnų buvo neatpažįstamai apdegę.
„Kai kurie iš jų buvo be rankų ir kojų, tad palaikus galėjome atpažinti tik pasinaudodami dantų duomenimis“, – sakė L. Tellezas.
Nuo to laiko mažiausiai dar 10 lėktuvų ištiko tokia pati lemtis – jie sudužo oro uoste ar šalia jo, o paskutinė nelaimė įvyko prieš keletą savaičių.
Gegužės 22 dieną privatus lėktuvas nukrito besileisdamas ir sulūžo perpus. Maždaug 50 tūkstančių aplinkinėse gyvenvietėse gyvenančių žmonių liko be elektros, mat lėktuvas nutraukė elektros perdavimo linijų laidus. Laimei, įvykio metu niekas nežuvo, šeši lėktuvu skridę amerikiečiai buvo sužeisti.
Hondūro pagalbos nelaimių atvejais agentūros „Copeco“ atstovas Carlos Cordero vietos žiniasklaidai pasakojo, kad lėktuvas pakilo nuo tako ir nukrypo į griovį. Į Tonkontino oro uostą atvykę ugniagesiai apipurškė lūžio vietą putomis. Internete paskelbtose nuotraukose matyti, kaip vietos gyventojai traukia žmones iš suniokoto lėktuvo fiuzeliažo, tuo metu kiti purškia jį rankiniais gesintuvais.
Vietos verslininkas Pedro Atala teigė, kad jis ir jo darbuotojai atskubėjo į pagalbą su gesintuvais, o jis pats padėjo penkiems vyrams ir moterims, kurie „beveik nenukentėjo“.
Palyginus su kitais Tonkontino oro uoste įvykusiais lėktuvų sudužimais, šio įvykio pabaiga buvo laiminga.
„Radome daugybę išmėtytų kūnų dalių“
2011-aisiais 14 keleivių žuvo lėktuvui įsirėžus į netoli oro uosto esančią kalvą.
Nacionalinės civilinės aviacijos tarnybos duomenimis, nelaimė įvyko kelios minutės po to, kai skrydžių vadovai nurodė pilotams leistis.
Tuometinis Santa Ana miesto meras Jorge Deras tvirtino išgirdęs sprogimą ir nubėgęs į nelaimės vietą. „Mes radome daugybę... išmėtytų kūnų dalių. Tai buvo tragiškas vaizdas“, – tuomet pasakojo meras.
2008-ųjų gegužę 135 keleivius ir įgulą gabenęs „Taca Airlines“ lėktuvas per antrąjį bandymą pakilti nuslydo nuo pakilimo tako ir įsirėžė į judrioje gatvėje esantį pastatą. Lėktuvas nušienavo medžius ir prasiveržė pro metalinę tvorą, o tada nukrito maždaug 20 metrų už pakilimo juostos. Lėktuvo nosis sudužo atsitrenkusi į kelio įtvirtinimus, o fiuzeliažas sulūžo į tris dalis. Žuvo penki žmonės, įskaitant ir pilotą, mažiausiai 65 buvo sužeisti.
Po avarijos pareigūnai pripažino, kad senstančio tarptautinio Tonkontino oro uosto pakilimo takai yra trumpi, o nusileidimo takai – pavojingi. Dideli keleiviniai lėktuvai buvo nukreipti kilti ir leistis į netoliese esantį karinį oro uostą.
1997-aisiais JAV karinių oro pajėgų krovininis lėktuvas C-130 nepataikė įsukti į pakilimo taką, nuriedėjo ir užsiliepsnojo pagrindinėje gatvėje. Žuvo trys lėktuve buvę žmonės.
Palietęs Tonkontino oro uosto pakilimo taką, lėktuvas vėl pakilo į orą, tuomet nukrito žemyn ir nuslydo nuo pakilimo tako galo, tuomet pasakojo vyriausybinių civilinės aviacijos oro uostų vadovas pulkininkas Fernando Soto.
Sustojęs pagrindinėje gatvėje, kurioje dažnai pilna automobilių ir pėsčiųjų, lėktuvas užsiliepsnojo.
Kas jau nuveikta?
Hondūro vyriausybė apie 50 kilometrų nuo sostinės, netoli Palmerola karinės bazės, stato naują 213 milijonų JAV dolerių (182 milijonus eurų) kainuosiantį tarptautinį oro uostą. Naujasis oro uostas, turėsiantis 2440 metrų ilgio pakilimo taką, projektuojamas tam, kad būtų pagerinta prasta dabartinio sostinės oro uosto saugumo statistika, 2016-aisiais paskelbę apie statybas teigė vyriausybės pareigūnai.
Hondūro prezidentas Juanas Orlando Hernandezas sakė, kad pastačius naująjį oro uostą „keleiviai galės leistis oro uoste, kuriame jų gyvybei pavojus nekyla“.
Tikimasi, kad oro uostas bus atidarytas dar šiemet. Tačiau šiuo metu kylantys ir besileidžiantys Tonkontino oro uoste vis dar su nekantrumu laukia naujojo oro uosto atidarymo dienos.
