Į tai dėmesį atkreipęs DELFI skaitytojas Artūras sakė norėjęs įspėti kuo daugiau žmonių:

„Šiandien gaunu tokį „nekaltą“ laiškutį, reikia tik įrašyti savo PVM mokėtojo numerį, pasirašyti ir išsiųsti atgal (vokas su adresu jau paruoštas). Informacija reikalinga „duomenų sutikrinimui“, nes gi atseit kažkokios naujos ES mokesčių taisyklės įsigalioja.

Tačiau tikroji esmė slypi tekste smulkiuoju šriftu, kur išdėstyta, kad pasirašęs, sutinki trejus metus mokėti po 771 eurą už reklamos paslaugas. O jei po trijų metų raštu nepraneši, kad atsisakai paslaugų, automatiškai „bendradarbiavimas“ pratęsiamas.“

Iš tiesų oficialiai atrodančioje formoje prašoma patikslinti įmonės, kuriai adresuotas laiškas, kontaktinius duomenis, taip pat nurodyti pridėtinės vertės mokėtojo kodą.

Ir tik formos apačioje smulkiu šriftu nurodoma, kad pasirašydamas formą, įmonės atstovas sutinka su metiniu mokėjimu už reklamos apie ją skelbimą, taip pat prisiima kitus įsipareigojimus ir patvirtina suprantantis dėl to kylančią teisinę atsakomybę, numatomą Vokietijos įstatymuose.

Tokius laiškus siunčia ir lengvatikių ieško Vokietijos bendrovė „DAD Deutscher Adressdienst“. Jos atstovai neatsakė į DELFI klausimą, kodėl tokiu apgaulingu būdu vilioja klientus, ar tai nepanašu į sukčiavimą.

Sprendžiant iš viešai skelbiamos informacijos, tuo ji užsiima ne vienerius metus. Kai kurios Vokietijoje veikiančios teisinės įmonės netgi padeda nukentėjusiems asmenims susigrąžinti „DAD Deutscher Adressdienst“ sumokėtus pinigus. Panašu, kad ši bendrovė yra apgavusi ne vieną verslininką.

DELFI paprašė Konkurencijos tarybos (KT) įvertinti tokį klientų viliojimo būdą.

„Įvertinę Jūsų nurodytą informaciją, galime pateikti preliminarią nuomonę, kad Vokietijos įmonės „European Business Number“ veiksmai bendrovėms siunčiant laišką–sutartį, pagal kurią bendrovė už suteiktas paslaugas įsipareigoja mokėti mokestį, galėtų būti vertinami kaip galimai klaidinantys rinkodaros veiksmai“, – komentavo KT Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Ditė Anilionienė.

Jos teigimu, nei Direktyva dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos, nei Reklamos įstatymas, į kurį perkeltos direktyvos nuostatos, nereglamentuoja įmonių, vykdančių klaidinančios rinkodaros veiklą, veiksmų:

„Kitaip tariant, minėtuose teisės aktuose nėra numatyta konkretaus klaidinančios rinkodaros veiklos draudimo. Jeigu ūkio subjektai mano, kad tokie rinkodaros veiksmai pažeidžia jų teises, jie turėtų kreiptis į teismą.

Klaidinamoji rinkodaros veikla gali būti įvairi, dažniausiai ja užsiima klaidinantys įmonių žinynų leidėjai: nesąžininga įmonė siunčia formas ir prašo, kad įmonė, esą nemokamai, jas užpildytų arba atnaujintų jose savo įmonės pavadinimą ir kontaktinę informaciją. Vėliau pasirašiusieji supranta, kad iš tikrųjų jie pasirašė sutartį, pagal kurią jie įtraukiami į įmonių žinyną ir už tai turi mokėti tam tikrą užmokestį.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (104)