Tobulėjančios technologijos pramonėje įmonėms žada neregėto efektyvumo gamybos procesus, kai tarpusavyje internetu sąveikaujantys gamybos įrenginiai leidžia taupyti resursus ir žaliavą. VGTU Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros vedėjas profesorius Vytautas Bučinskas pasakoja, kad Lietuvoje šis procesas jau įsibėgėjęs.
Pavyzdžiui, didžiųjų Lietuvos prekybos centrų kepyklose krosnių ir sandėliavimo patalpų temperatūrą bei reikalingų žaliavų kiekį jau dabar reguliuoja ne žmonės, o specialiai šiam tikslui suprogramuoti įrenginiai. Didžiausiose Lietuvos farmacijos ir lazerių gamybos įmonėse analogiški procesai taikomi jau ne pirmus metus. „Tai reiškia, kad iš gamybos proceso pašalinami vadybininkai ir kai kurie procesų vadovai, o šiuos pakeičia skaitmeninės technologijos. Tokiu būdu įmonės sutaupo daug resursų, todėl galintys investuoti skuba neatsilikti nuo konkurentų“, – aiškina profesorius Bučinskas.
Siekdama paskatinti pramonės skaitmeninimą Lietuvoje Europos Sąjunga mūsų šalies įmonių gamybos modernizacijai ketina skirti 200 mln. eurų. Lėšas atnaujinimui įmonės turėtų panaudoti iki 2027 metų. Dėl to skaitmeninės gamybos specialistų paklausa Lietuvoje ženkliai augs. Pirmieji pasinaudoti naujomis galimybėmis siūlo VGTU, nuo naujųjų mokslo metų studentams siūlysiantys pirmąją Lietuvoje skaitmeninės gamybos bakalauro studijų programą.
Įsiklausė į verslo poreikius
Europos profesinio mokymo plėtros centro duomenimis, inžinerijos ir gamybos procesų specialistų poreikis Lietuvoje iki 2025 metų perspektyviose pramonės srityse augs iki 35%, o naujiems specialistams reikės naudoti laikmetį atitinkančius darbo įrankius. Profesorius Bučinskas pasakoja, kad mintis kurti skaitmeninės gamybos studijų programą kilo bendraujant su verslo atstovais. Universitetui apklausus inžinerines įmones vienijančios asociacijos LINPRA narius paaiškėjo, kad darbdaviai jaučia didžiulį aukštos kvalifikacijos ir plačios profesinės aprėpties inžinierių stygių.
„Palaikome intensyvų dialogą su inžinerinės pramonės atstovais, pavyzdžiui LINPRA įmonėmis, biotechnologijų, farmacijos bendrovėmis. Verslas jau dabar kalba apie akis badantį specialistų trūkumą. Akivaizdu, kad privalome reaguoti ir ruošti darbo rinkai tinkamus žmones“, – dėstė V. Bučinskas.
Akademikui antrino inžinerijos ir gamybos įmonių grupės „Arginta Group“ steigėjas ir direktorius Gintautas Kvietkauskas. Verslininko teigimu darbuotojų trūkumas jaučiamas kasdien, tuo tarpu iš naujų specialistų labiausiai tikimasi gebėjimo susigaudyti automatizacijos ir pramoninio skaitmeninimo procesuose. „Mūsų įmonėse staklės jungiamos į tarpusavyje bendraujančias sistemas, todėl mums gyvybiškai svarbūs specialistai, galintys ne tik suprasti, tačiau ir jas valdyti ar redaguoti sistemą valdančias programas“, – paaiškino verslininkas.
Į darbo rinką įsiliejantys jaunuoliai turės išmanyti ne tik informacines technologijas, bet ir suprasti inžinieriaus amatą. „Žiūrime, kad nauji darbuotojai suprastų ne tik įrenginius, tačiau ir tai, jog atskiros gamyklos be žmogaus pagalbos bendrauja tarpusavyje – užsakinėja žaliavas, derina logistikos procesus, – pasakojo G. Kvietkauskas. – Platesnis suvokimas yra būtinas, tačiau žmogus turi būti techniškai raštingas. Vien programavimo gabumų dirbti modernioje pramonės įmonėje nebepakanka.“
VGTU atstovai tikina, kad skaitmeninės gamybos studijų programą pasirinkę studentai bus mokomi derinti informacines technologijas ir inžinerines specializacijas. „Norint skaityti, privalai pažinti raides ir žinoti gramatiką. Tuo tarpu norint dirbti gamyboje tiesiog būtina suprasti brėžinius, technologijas ir projektavimo veiklą. Būtent šias žinias suteiksime studentams“, – tvirtino profesorius Bučinskas.
Ketvirtadaliu didesnis atlyginimas
Kurdama studijų programą VGTU bendruomenė pasitelkė savo bei partnerio, prestižinio Vokietijos Braunšveigo Technikos Universiteto, akademines ir praktines žinias. Todėl skaitmeninės gamybos studijų programa VGTU absolventams suteiks skaitmeninės gamybos inžinerijos, IT ir elektronikos pagrindų žinias, ugdys tarpdalykines kompetencijas bei inžinerinės analizės vykdymo gebėjimus.
Rengiant pirmąją Lietuvoje skaitmeninės gamybos studijų programą universitetas bendradarbiavo ir su verslo atstovais – LINPRA partneriais. Taip norima užtikrinti, kad įgytos žinios galėtų būti praktiškai pritaikomos darbo rinkoje. „Pasitikime VGTU, – tvirtino G. Kvietkauskas. – Bendravome su universitetu rengiant programą, teikėme pastabas ir esame tikri, kad į jas bus kreipiamas dėmesys.“
Verslo ir akademikų bendradarbiavimas būsimiems absolventams palengvina kelią į darbo rinką, nes įmonės iš anksto žino, kur ieškoti jų poreikius atitinkančių specialistų. Tiesa, baigusieji skaitmeninės gamybos bakalauro studijų programą dėmesio stoka darbo rinkoje skųstis neturėtų – potencialių darbdavių sąrašas itin platus. Jie turės galimybę įsidarbinti privačiose ir valstybinėse gamybos, aukštųjų technologijų įmonėse ar, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerijai priklausančiuose inžineriniuose padaliniuose.
Išsilavinimą įgijusieji pretenduotų užimti skaitmeninės gamybos, gaminių skaitmeninimo inžinierių pozicijas, skaitmeninių, mechatroninių ir robotinių sistemų projektuotojo, skaitmeninės gamybos rinkos analitiko ir kt. pareigybes. Pirmieji darbo metai šiems specialistams galėtų atnešti maždaug ketvirtadaliu už vidutinį didesnį atlyginimą, siekiantį apie tūkstantį eurų. Palyginti, Lietuvos Statistikos Departamentas skaičiuoja, kad vidutiniškai tokias pajamas Lietuvoje gauna tik sulaukusieji trisdešimties, o baigusieji studijas retai pretenduoja į aukštesnį nei vidutinis atlyginimą.
Užsakymo nr.: PT_78170669