Taip LRT RADIJO eteryje pareiškė socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Su tuo kategoriškai nesutinka konservatorius Arvydas Anušauskas. Jo teigimu, pagrindiniai teismo argumentai yra susiję su liudininkų parodymais ir JAV Senato išslaptintais dokumentais.
Ketvirtadienį Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre paskelbė sprendimą, kad Lietuvoje ir Rumunijoje slapta veikė Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjimai. Skundą prieš Lietuvą yra pateikęs Saudo Arabijoje gimęs palestinietis Abu Zubaydah, šiuo metu kalinamas JAV Gvantanamo bazėje. EŽTT įpareigojo Lietuvą A. Zubaydah išmokėti 130 tūkst. eurų. Lietuva per tris mėnesius šį sprendimą gali apskųsti.
G. Kirkilas 2005–2006 m., kuomet esą ir veikė Lietuvoje CŽA kalėjimas, buvo Algirdo Brazausko vyriausybės krašto apsaugos ministras. Socialdemokratas tvirtina, kad jam apie kalėjimą nieko nebuvo žinoma.
Jis vėliau buvo ir komisijos, tyrusios galimą CŽA kalėjimo veikimą Lietuvoje, narys ir sako, kad komisijai paskelbus išvadas jie su Juozu Oleku laikėsi nuomonės, kad jokio CŽA kalėjimo nebuvo.
„Bet kadangi tuo metu valdantieji visa tai bandė išnaudoti politikai, jie sukūrė eilinę komisiją, kuri kuriam laikui gerokai pablogino mūsų santykius su JAV. Ir dabar turime Strasbūro teismo sprendimą ir turėsime apmokėti žalą. Tokios komisijos mums ir atneša tokius sprendimus“, – teigė G. Kirkilas.
Paklaustas, kaip komisijos tyrimas galėjo turėti įtakos Strasbūro teismo sprendimui, G. Kirkilas aiškino: „Mes patys šitą klausimą iškėlėme ir komisija tada padarė išvadas, kad nėra nei įrodymų, nei ko, gal buvo, gal nebuvo – tokį apytikslį sprendimą. Tai reikėjo aiškiai pasakyti – jei mes neradome kalėjimų, tai reiškia jų nebuvo, dėl kalėjimų mums nepaliudijo nei vienas valstybės vadovas.“
Tuo metu A. Anušauskas, kuris taip pat buvo minėtos komisijos narys, teigia, kad parlamentinis tyrimas Strasbūro teismo sprendimui įtakos neturėjo.
„Man teko skaityti A. Zubaydah ieškinį ir pernai vykusio EŽTT protokolus, kur buvo pateikiami argumentai. Pagrindiniai argumentai nėra susiję su mūsų parlamentiniu tyrimu. Jie susiję su liudininkų parodymais ir JAV Senato išslaptintais dokumentais“, – teigia A. Anušauskas.
Pasak konservatoriaus, parlamentinio tyrimo metu apklausti prezidentai neigė, kad ką nors žinojo apie CŽA kalėjimą, bet kartu nurodė, kad jie nebuvo informuojami „apie tai, kas vyksta Lietuvos teritorijoje, kaip vyksta bendros [su amerikiečiais] operacijos. Po to, kai visa tai buvo nustatyta, buvo pakeisti įstatymai. Ir visiškai nesutinku su G. Kirkilo nuomone, kad buvo pabloginti santykiai su JAV. Priešingai – šitoje srityje, turiu galvoje slaptųjų tarnybų bendradarbiavimą su JAV, jis išaugo ir tai liudija faktai, skaičiai ir tai, kas vyko per pastarąjį dešimtmetį.“
A. Anušausko teigimu, dabar, lyginant su tuo metu, kai buvo vykdomas parlamentinis tyrimas, atsirado daugiau informacijos: „Atsirado tokia dalinė JAV Senato žvalgybos komiteto ataskaita ir ja Strasbūre buvo remiamasi, taip pat parodymai trijų neįvardintų liudininkų, kurie tvirtino, kad A. Zubaydah neabejotinai galėjo būti laikomas Lietuvos teritorijoje. Lietuvos vyriausybė Europos Žmogaus Teisių Teisme turėjo pateikti įrodymus, kad visa tai yra netiesa. Pateiktų įrodymų, deja, neužteko. Todėl priimtas toks sprendimas.“
Paklaustas, kas vis dėlto galėjo žinoti apie CŽA kalėjimo egzistavimą, A. Anušauskas teigė, kad pagrindiniai pareigūnai, kurie turėjo žinoti, buvo Saugumo departamento vadovas ir jo pavaduotojai.
„Parlamentinės kontrolės silpnumas arba jos nebuvimas nulėmė daugelį aplinkybių. Pagal dabartines įstatymo normas, jeigu Lietuva su sąjungininke daro bendras žvalgybines operacijas, mūsų pareigūnai turi jose dalyvauti, tačiau politikai apie tai informuojami. Tuo metu tokia informacija apskritai nebuvo žinoma. Mes tik užfiksavome, kad kai kurie gauti pinigai, nežinomas jų kiekis, nebuvo apskaitomi kaip numatyta Lietuvos įstatymuose“, – sakė A. Anušauskas.