„Kuluaruose vyksta intensyvi diplomatinė veikla, palaikomas dialogas įvairiais lygiais“, – Pentagone susirinkusiems žurnalistams vaizdo ryšiu sakė JAV pajėgų Afganistane vadas generolas Johnas Nicholsonas.
Jis neįvardijo derybose dalyvaujančių asmenų, bet patvirtino, kad tarp jų yra vidutinio ir aukšto rango talibų.
„Norėčiau pabrėžti, kad jie susitinka slapta. Tai leido pasiekti pažangos derybose“, – nurodė generolas ir pridūrė, kad šio proceso sėkmė iš dalies priklauso nuo slaptumo.
Afganistano prezidentas Ashrafas Gani vasario pabaigoje pasiūlė talibams sėsti prie derybų stalo ir pareiškė, kad šis judėjimas galėtų būti pripažintas politine partija, jei sutiktų paskelbti paliaubas ir įsipareigotų gerbti šalies konstituciją, priimtą 2004 metais.
Talibanas oficialaus atsakymo nepateikė, bet nuo to laiko pastebimai padaugėjo kovotojų atakų, ypač Kabule, kuris tapo pavojingiausia šalies vieta civiliams.
Per trečiadienį surengtą išpuolį prieš Vidaus reikalų ministeriją Kabule kovotojai nužudė vieną policijos pareigūną, tokiu būdu parodydami, kad gali smogti net Afganistano sostinės centre.
Talibanas taip pat prisiėmė atsakomybę už trečiadienį paryčiais surengtą ataką prieš policijos nuovadą Logaro provincijos sostinėje Pole Alame, esančiame maždaug už 70 km į pietryčius nuo Kabulo.
Per tą ataką žuvo šeši policininkai ir buvo sužeisti aštuoni civiliai, informavo provincijos policijos atstovas Shahas Pooras Ahmadzai.
J. Nicholsonas sakė manantis, kad smurtas neužkerta kelio dialogui. Generolas padėtį Afganistane palygino su situacija Kolumbijoje, kur kovos veiksmai nurimo tik tada, kai vyriausybė 2016 metais pasirašė taikos sutartį su Kolumbijos revoliucinėmis ginkluotosiomis pajėgomis (FARC) – buvusiu marksistų sukilėlių judėjimu, nusprendusiu atsisakyti kovos ir įsitraukti į politiką.