Kreipdamasis į EBPO narius, jos generalinis sekretorius Jose Angelas Gurria pasveikino Lietuvą ir Kolumbiją, kurios tapo naujausiomis organizacijos narėmis.
„Tai geriausias pavyzdys, kaip mūsų organizacija gali plėstis ir tapti įvairesne. (…) Siekdama narystės Lietuva pakeitė daugybę įstatymų“, – pabrėžė generalinis sekretorius, pridūręs, kad mūsų šalis įstojo į EBPO bene sparčiausiai iš kitų narių.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas priminė, kad EBPO atsirado dėl pokariu vyravusio glaudaus tarptautinio bendradarbiavimo. Esą šiuo metu jis taip pat itin aktualus.
Prezidentas tikino, kad globalizacija leido pagerinti daugelio pasaulio gyventojų padėtį. Tačiau pastaruoju metu ji taip pat kelia ir nemažai tokių problemų, kaip didėjantį nelygybė – ne tik turto ir pajamų, bet ir apskritai gyvenimo galimybių – pvz., švietimo, sveikatos apsaugos ir kitose srityse.
„Didžiausia klaida, kurią mes galime padaryti – tai nusisukti nuo tarptautinio bendradarbiavimo. (…) Mums tikrai nereikia izoliacijos“, – siekti glaudesnių tarptautinių ryšių susirinkusius ragino E. Makronas.
Jis pasveikino Lietuvą ir Kolumbiją, kurios tapo naujausiomis EBPO narėmis: „Dėkoju už didžiulį darbą, kurį padarėte siekdami narystės organizacijoje.“
Tuo metu Lietuvos vadovė dėkojo organizacijai, kad ši priėmė mūsų valstybę į savo gretas.
„Lietuva jungiasi prie organizacijos, kurios tikslas buvo atkurti Europą po Antrojo pasaulinio karo ir sustiprinti transatlantinę jungtį. Nuo to laiko EBPO išaugo ir tapo prestižine pasaulio demokratinių valstybių grupe, tačiau jos tikslai – skatinti ekonominį bendradarbiavimą ir piliečių gerovę – išlieka svarbesni nei bet kada“, – stojimo ceremonijos metu kalbėjo D. Grybauskaitė.
Jos teigimu, su kitomis EBPO šalimis Lietuvą vienija bendras įsipareigojimas laisvei, ekonominiam klestėjimui ir suartėjimui. Esą daugiašalis bendradarbiavimas visada nugali izoliaciją, o tvari plėtra yra įmanoma tik tuo atveju, jei nė vienas nepaliekamas nuošalėje.
„Jau pats stojimo procesas mums buvo naudingas, nes suteikė postūmį seniai pribrendusioms reformoms. Vis dėlto mūsų darbas EBPO neapsiriboja vien įstojimu.
Narystė suteikia mums galimybę pasinaudoti unikalia patirtimi, kuri įkvėps tolesnius veiksmus: švietimo srityje; inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos srityje; įmonių valdymo srityje – susitelkiant į didesnį skaidrumą ir atskaitomybę; ir toliau padės stiprinti kovą su korupcija, nes ji gali apnuodyti pažangą bet kurioje srityje ir diskredituoti net geriausias idėjas“, – vardijo šalies vadovė.
Po sutarties pasirašymo D. Grybauskaitė taip įvertino Lietuvos įstojimą į EBPO:
„Ši organizacija lyg ir užbaigia mūsų narystę, mūsų siekį po nepriklausomybės, kad Lietuva grįžtų į demokratinių valstybių pasaulį ir grupę, kad užtikrintų saugumą ir socialinę gerovę ir ateitį, tarp garbingų, savimi pasitikinčių ir inovatyvių šalių.
Tai nereiškia, kad mūsų pastangos vystytis užsibaigia, kad mūsų reformų kelias pasibaigs. Atvirkščiai – atsakomybė ir iššūkis valstybei, tapus tokios organizacijos nare, išlaikyti tą lygį ir tempą, kokybę ir užtikrinti ne tik mums, bet ir organizacijos nariams tą gerovę.
Ši organizacija mums bus didžiulis stimulas, nes tą atsakomybę reikės kasdien įrodinėti ir sau, ir kitiems, ir tą lygį išlaikyti kiekvieną dieną ir tai yra gerai, nes tai didžiulis postūmis reformoms. Labai džiaugiuosi, kad toks spaudimas gerąja prasme išliks.“
Šalies vadovė svarstė, kad ir po įstojimo valstybei turės nuveikti daug darbų.
„Yra metinės peržiūros, rekomendacijos kartojasi, jeigu daromos klaidos, tai mums bus tiesiog įvairūs patarimai ir pagalba, kaip jas taisyti, bet šitą mes jaučiame visose tarptautinėse organizacijose, kurių narė yra Lietuva.
Tas spaudimas gerąja prasme, nenuleisti kartelės, nenuslysti nuo demokratijos kelio, toliau užtikrinti žmogaus teises, tai yra tie reikalavimai, kad išliktume tokių organizacijų nariais ir būtume lygūs su lygiais. Tai yra tas spaudimas gerąja prasme“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Kaip gyvena lietuviai
Narystė EBPO Lietuvai kainuos apie 3 mln. Eur per metus. Už tai ji galės ne tik artimai susipažinti su geriausiomis kitų valstybių praktikomis, tačiau ir pati prisidėti prie naujų standartų formavimo.
Tačiau kol kas mums dar yra kur pasistiebti. Praėjusių metų pabaigoje organizacijos atstovai paskelbė apžvalgą, kaip Lietuvai sekasi skirtingose srityse.
Anot ataskaitos, Lietuva lenkia tiek EBPO šalių vidurkį, tiek kaimynines šalis pagal gyventojų užimtumo lygį (69 proc. Užimtųjų). Pagal gyventojų išsilavinimą taip pat esame pažengę, nes Lietuvoje 92 proc. 25 metų ir vyresnių žmonių yra įgiję vidurinį išsilavinimą.
Be to, jei tikėsime EBPO duomenimis, mažiau nei 1 proc. Lietuvių darbuotojų per savaitę dirba 50 val. arba daugiau. Tai yra vienas žemiausių rodyklių tarp visų organizacijos narių. Ekspertai taip pat išskiria Lietuvos oro kokybę.
12,4 proc. Lietuvių gyvena namuose, kuriuose nėra minimalių sanitarinių sąlygų, kai EBPO vidurkis siekia vos 2,1 proc. Be to, ir tikėtina lietuvių gyvenimo trukmė yra 5 metais trumpesnė.
Lietuvoje įvykdoma daugiau žmogžudysčių nei kitose šalyse, taip pat daugiau žmonių nusižudo. Ir socialinės paramos apimtis, kaip pažymėjo ekspertai, yra viena mažiausių.
Alkoholis ir kitos bėdos
Praėjusią savaitę paskelbta Lietuvos sveikatos sistemos apžvalga apnuogino, kad šalies gyventojai suvartoja daugiausiai alkoholio (15,2 litro vienam gyventojui) tarp organizacijos narių ir gyvena trumpiausiai (74,5 metų).
EBPO sveikatos padalinio vadovė Francesca Colombo naujienų agentūros ELTA paklausta, ar trumpą gyvenimo trukmę lemia būtent alkoholio vartojimas, teigė, kad tai turi didelės įtakos. Tačiau tuo pačiu tikino, kad pati sveikatos sistema taip pat daug lemia. Jos teigimu, šalis turi puikią pirminės sveikatos priežiūros sritį, tačiau ligoninių tinklas vis dar neefektyvus, specialistai atlieka per mažai sudėtingų procedūrų, tad praranda įgūdžius.
Problemų kelia ir žemi atlyginimai, lemiantys medikų emigraciją. Pastaroji problema – emigracija – EBPO ekspertų nuomone, artimiausiu metu nedings visose srityse. Lietuvoje darbo sąlygos vis dar netinkamos, darbdavių požiūris į darbuotojus neigiamas ir neatitinka išsivysčiusių valstybių lygio, o atlyginimai auga per lėtai.
Be to, EBPO ekspertas Jonathanas Chaloffas atkreipė dėmesį, kad grįžtantys į Lietuvą emigrantai dažniausiai negauna darbo Lietuvoje. „Paprastai į užsienyje dirbusius darbuotojus žvelgiama kaip į turinčius pridėtinės vertės. (...) Lietuvoje darbdaviai į darbuotojus, dirbusius užsienyje, žiūri įtariai, tą rodo mūsų tyrimai“, – žurnalistams sakė J. Chaloffas.
Jo nuomone, tendencijos šiuo metu nerodo, kad emigrantai būtų linkę sparčiai grįžti. Pasak jo, nors yra sėkmės istorijų, kai savo srities profesionalus Lietuva susigrąžina, iš esmės tai situacijos nekeičia, mat vis dar nėra politikos, kaip į darbo rinką įlieti daugumą emigrantų. Šalies vadovei pasirašius stojimo sutartį dėl Lietuvos prisijungimo prie EBPO konvencijos, ją dar turės ratifikuoti Seimas ir deponuoti Prancūzijos vyriausybė.
Politikos praktikos ir rekomendacijos
EBPO buvo įsteigta 1961 m., ji įsikūrusi Paryžiuje. Į organizaciją įstojus Lietuvai ir Kolumbijai, ji vienys 37 pasaulio valstybes. 374 mln. Eur biudžetą valdančiai organizacijai vadovauja generalinis sekretorius J. A. Gurria iš Meksikos.
Kaip skelbia EBPO, jos misija yra skatinti gerąsias praktikas, kurios didintų ekonominę ir socialinę viso pasaulio žmonių gerovę. Organizacija yra forumas, kuriame skirtingų šalių vyriausybės gali kartu dalintis sukaupta patirtimi ir ieškoti bendrų problemų sprendimų.
„Dirbame kartu su vyriausybėmis idant suprastume, kad skatina ekonominius, socialinius ir aplinkos pokyčius. Matuojame produktyvumą, pasaulinius prekybos ir investicijų srautus. Mes analizuojame ir lyginame duomenis, kad prognozuotume ateities tendencijas. Nustatome tarptautinius standartus daugelyje sričių nuo žemės ūkio ir mokesčių iki cheminių medžiagų saugumo.
Mes taip pat stebime dalykus, kurie tiesiogiai veikia kasdienį gyvenimą, pvz., kiek žmonės moka mokesčių ir socialinio draudimo įmokų, kiek turi laisvalaikio. Mes lyginame, kaip skirtingų šalių švietimo sistemos parengia jaunus žmones moderniam gyvenimui ir kaip skirtingų valstybių pensijų sistemos atrodys po to, kai jų piliečiai pasieks senatvę“, – taip EBPO internete pristato save.
Organizacija reikia rekomendacijas, kaip pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, verslo ir darbo sąlygas. Šiandien EBPO dėmesio centre – pagalba vyriausybėms, kad būtų atkurtas rinkų ir jų veiklą užtikrinančių institucijų pasitikėjimas, atstatyti viešieji finansai, kurie taptų pagrindu tvariam ekonomikos augimui ir kt.
