EP paragino naujuoju ES finansiniu laikotarpiu skirti pakankamai lėšų saugumo ir migracijos politikai finansuoti, taip pat išlaikyti deramą paramą regioninei politikai bei žemės ūkiui.
Europarlamentarai teigia, kad gegužės 2 d. Europos Komisijos pateikti būsimojo biudžeto duomenys klaidina ir ne iki galo atspindi karpymus, kuriuos patirs ES regionai ir žemės ūkis. EP vertinimu, priėmus EK pasiūlytą biudžeto projektą be pakeitimų, ES regionai netektų 10 proc., žemės ūkis - 15 proc. paramos, palyginti su dabartiniu finansavimu, o tai esą nepriimtina. EK tvirtina, kad šių politikos sričių finansavimas mažės ne daugiau kaip 5 proc., teigiama EP pranešime.
Taip pat europarlamentarai atkreipia dėmesį į tai, kad gausesnė parama moksliniams tyrimams ar Erasmus+ programai vis vien yra gerokai mažesnė, nei žadėta. Jie ragina patrigubinti paramą Erasmus+, padvigubinti kovos su jaunimo nedarbu finansavimą bei 50 proc. padidinti paramą moksliniams tyrimams. Nauji iššūkiai, pavyzdžiui, saugumas, migracija ir užsienio politika, taip pat turi sulaukti papildomo finansavimo, pažymi europarlamentarai.
Jie sveikina siūlymą reformuoti ES biudžeto pajamų sistemą ir įvesti tris papildomus finansavimo šaltinius, paremtus įmonių pelno mokesčiu, apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamomis ir plastiko mokesčiu. Tai, anot EP pranešimo, padėtų sumažinti atskirų ES valstybių įnašą, skaičiuojamą pagal jų bendrąjį nacionalinį produktą.
Europarlamentarai taip pat primena, kad derybose dėl naujojo biudžeto turi būti aptariamos ir pajamos, ir išlaidos, o be pakankamos pažangos derantis dėl pajamų EP negalės pritarti būsimajam biudžetui.
Šiai EP rezoliucijai pritarė 409 parlamento nariai, nepritarė 213, o susilaikė 61.
Dar vienoje trečiadienį priimtoje rezoliucijoje teigiama, kad ES žemės ūkio politika 2021-2027 m. turi būti paprastesnė, sąžiningesnė, tvaresnė ir geriau finansuojama.
Europarlamentarai pažymi, kad po 2020 m. bendroji žemės ūkio politika turėtų tapti lankstesnė ir geriau pritaikyta kiekvienos šalies poreikiams, tačiau ji neturėtų būti visiškai grąžinta valstybėms, nes tai iškreiptų konkurenciją vidaus rinkoje.
Jie ragina pakeisti tiesioginių išmokų apskaičiavimą - atsisakyti istorinių teisių į išmokas ir labiau remtis ūkininkų pajamomis, taip pat numatyti galimybę padidinti paramą už indėlį į viešųjų gėrybių tiekimą. Parama, EP teigimu, turi būti skiriama, visų pirma, tiems, kurie aktyviai ūkininkauja ir iš to pragyvena, pažymi europarlamentarai. Jie ragina mažinti paramą dideliems ūkiams ir ES mastu nustatyti paramos viršutinę ribą, tačiau negailėti paramos jauniems ir naujiems ūkininkams.
EP taip pat ragina teisingiau apskaičiuoti tiesioginių išmokų dydį atskirose valstybėse pagal objektyvius kriterijus, pavyzdžiui, gaunamos paramos lygį, gamtines sąlygas, bendrą gyvenimo lygį bei gamybos sąnaudas. Savo ruožtu, europarlamentarai pažymi, kad galimi pažeidimai turi sulaukti vienodų sankcijų visose ES šalyse.
ELTA jau rašė, kad EK pirminius siūlymus dėl ateities finansinės perspektyvos pateikė gegužės 2 d. Gegužės 29 d. EK pateikė pasiūlymus dėl Sanglaudos politikos reglamentų, kuriuose nustatomos Europos struktūrinių ir investicijų bei kitų pasidalijamojo valdymo ES fondų įgyvendinimo taisyklės.
EK siūlo, kad 2021-2027 m. Sanglaudos politikai būtų skirta 11 procentų mažiau lėšų nei 2014-2020 m. laikotarpiu.
Pagal šį pasiūlymą, Lietuvai Sanglaudos politikos lėšos turėtų mažėti beveik ketvirtadaliu, iki 5,6 mlrd. eurų. Panašiai lėšos mažės ir kitoms ES valstybėms narėms, tokioms kaip Estija, Slovakija, Čekija, Malta, Lenkija ir Vengrija.
Naują ilgalaikį ES biudžetą tvirtins ES valstybės, o jam įsigalioti bus būtinas EP pritarimas.
Siekiama, kad naujasis biudžetas būtų suderintas iki 2019 m. gegužę vyksiančių EP rinkimų.
