Apie įstrigusias derybas dėl stadiono finansavimo antradienį kalbėjosi premjeras Saulius Skvernelis ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
„Meras pristatė, kokius savivaldybė siūlo sprendimus iš susidariusios situacijos, kad projektas būtų ir laiku įgyvendintas, ir nebūtų pažeistos, mūsų manymu, esminės konkurso sąlygos. Tie pasiūlymai, kurie teikė, mums priimtini, mes įvardijome tam tikras rizikas ir dabar laukiame sprendimų“, – po susitikimo sakė Vyriausybės vadovas.
Jis priminė, kad pagrindinis Vyriausybės reikalavimas buvo susijęs su statybų finansavimo pradžia:
„Esminis mūsų reikalavimas buvo tas, kad nebūtų pakeistas nuostata, kad Vyriausybė prasideda atsiskaitinėta tada, kai objektai baigti ir pradeda funkcionuoti, tada mes sumokame nacionalines lėšas ir ES lėšas.“
Jis pabrėžė, kad Vyriausybė skirs finansavimą tada, kai visas objektas arba jo dalis pradės veikti. Vyriausybės vadovas tikino, kad Vilniaus mero pateikti pasiūlymai jį tenkina.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad dabar turime trišalį santykį su Vyriausybe ir jai atstovaujančiu Kūno kultūros ir sporto departamentu, taip pat „Axis Industries“. (…) Girdime Vyriausybės poziciją, kad ankstesnis mokėjimas negalimas, bet radome būdą, kaip tuos dalykus suderinti. Reikės įsteigti įmonę, kuri prižiūrės tą procesą“, – pasakojo R. Šimašius ir pridūręs, kad savivaldybė ir galėtų garantuoti paskolą.
Meras nepatikslino, kokią dalį mokėjimų ar garantijų savivaldybė prisiimtų iki to laiko, kol kompleksas pradės veikti ir už jį savo dalį sumokės Vyriausybė. Esą savivaldybės įsipareigojimai priklausys nuo derybų su galimu koncesininku.
Meras ir premjeras tikino, kad koncesijos sutartį su „Axis Industries“ konsorciumu ketinama pasirašyti iki šių metų lapkričio 19 d.
Vyriausybės atstovai jau anksčiau yra išreiškę tvirtą poziciją, kad neskirs lėšų projektui tol, kol jis bus galutinas pastatytas ir pradės veikti. Prieš dvi savaites Vyriausybės kancleris Agirdas Stončaitis DEĖLFI sakė:
„Jeigu mes dabar pradėtume kaitalioti sąlygas, tada, mūsų nuomone, tai būtų negerai, mes iš principo iškreiptume sąžiningą konkurenciją. Nežinau, ar pasiūlys, tačiau jei būtų siūlymai, kad valstybė pradėtų finansuoti nuo pat statybų pradžios, tai su tokiomis sąlygomis konkurse galėjo sudalyvauti kur kas daugiau bendrovių. Tokiu atveju jos neprisiima tokios finansinės rizikos, nereikia skolintis, o iš karto beveik pusę sumos gautų iš valstybės.
Tai absoliučiai kitos sąlygos. Ir mes manytume, kad taip tikrai negalima, kadangi žaidimo taisyklės, dar kartą sakau, buvo aiškios: pirma pastato, tada pradeda teikti paslaugą ir tada valstybė atsiskaito. Tai štai yra pagrindinis dalykas, nuo kurio, kaip bebūtų gaila, Vyriausybė tikrai negalės atsitraukti, jeigu kartais bus iš bendrovės tokie siūlymai.“
Tuo metu Vilniaus miesto valdžia apeliuoja į konkurso sąlygas, kuriose esą nuo pat pradžių buvo nuostata tik galutinis atsiskaitymo terminas, o jo pradžia nebuvo apibrėžta.
Kaip DELFI sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, metinio atlyginimo dalis, skirta komplekso sukūrimo išlaidoms padengti, projekto bendrovei (tai būtų „Axis Industries“ konsorciumas) išmokama per terminą, ne ilgesnį nei 3 m. nuo paslaugų teikimo pradžios.
„Tai apibrėžia pinigų mokėjimo pabaigą, o ne pradžią. Ir toks mokėjimų išdėstymas (kai mokėti pradedama iki statybų pabaigos, – aut. past.) yra visiškai galimas. Be to, tai atpigina visą projektą valstybei. Sakyčiau, čia ir būtų derybų klausimas. Ir erdvės mokėjimų padėliojimui tikrai yra“, – komentavo P. Poderskis.
„Axis Industries“ (ji priklauso „Icor“ grupei, anksčiau vadintai „Rubicon“), „Venetus Capital“ ir „Kauno arena“ konsorciumo vadovas Julius Dovidonis DELFI aiškino, kad verslininkai nuosekliai laikosi pirminės savo pozicijos:
„Visų pirma noriu pabrėžti, kad finansinio pasiūlymo visiškai nekeitėme – jis visiškai toks pats, koks buvo konkurse, visose jo dalyse. Pagrindinis mūsų pasiūlymo motyvas – racionalumas. Jeigu projektas yra finansuojamas kitu būdu, t. y. finansuojant investuotojui ir skolinantis šitą sumą iš bankų, tai jis papildomai pabrangsta iki 12 mln. Eur. Tai visiškai nepriimtina, nes yra alternatyva naudoti ES lėšas, kurios yra be palūkanų.“
Verslininkai taip nuogąstavo dėl politinės rizikos: esą gali būti, kad pasikeitus valdžioms finansavimas vėl strigtų, o investuotas lėšas susigrąžinti per teismus užtruktų. Konsorciumo atstovai derasi, kad bent 15 proc. statybų kainos pirmais projekto metais sumokėtų valstybės institucijos.
Viešai skelbta, kad pastatyti kompleksą kainuotų beveik 80 mln. eurų, paties stadiono kaina sudarytų 33,8 mln. eurų. Tikimasi, kad sutartis dėl projekto statybų bus pasirašyta iki kitų metų vasaros, pačios statybos, planuojama prasidės 2020 m. pabaigoje, o baigtos – 2023 m.
Sporto komplekso projektas ant Šeškinės kalvų su 25 tūkst. vietų futbolo stadionu ir atletikos takeliais buvo suplanuotos dar 1985 m. Iki 1993 m. buvo pakloti jo pamatai, tačiau dėl lėšų stygiaus statybų darbai buvo sustabdyti.
2006 m. buvo priimtas sprendimas darbus pabaigti pagal atnaujintą projektą, todėl statybų darbai ant esamų pamatų buvo iš naujo pradėti 2007 m., tačiau projektas 2010 m. dėl finansavimo trūkumo vėl buvo sustabdytas.
