J. Gaidamavičienė, bankų sektoriuje sėkmingai dirbanti jau daugiau nei 15 m., o laisvalaikiu aktyviai žaidžianti žolės riedulį, pažymi, kad šiuolaikiniai studentai turėtų būti aktyvūs ne tik akademinėje, bet ir neakademinėje veikloje. Šalia studijų daugybę „užklasinių“ veiklų praktikavusi moteris teigia, kad vadovo darbas bankų sektoriuje reikalauja daug atsakomybės ir yra kupinas streso, tačiau kylančią įtampą specialistei visada padeda nuslopinti aktyvus sportas.
Tik tikrai dominančių dalykų pasirinkimas savo karjeros keliu bei atvirumas aplinkai ir aktyvumas – tai, anot bankininkystės profesionalės, yra sėkmingos karjeros receptas. „Jauniems profesionalams šiandien yra daugybė pasiūlymų, susijusių su karjeros galimybėmis – darbdaviai tikrai ieško specialistų, siūlo praktikos ir darbo vietas“ – sako J. Gaidamavičienė, pradėdama pasakojimą apie savo sėkmės kelią.
Suderinti, kas atrodo nesuderinama – ekonomika ir sportas
Banko filialui Šiauliuose vadovaujanti moteris su šypsena prisimena, kad apsisprendimą po vidurinės mokyklos baigimo likti gyventi ir mokytis Šiauliuose lėmė keletas dalykų. Vienas svarbiausių – sportas.
„Pagrindinis mano apsisprendimo, kur link judėti toliau, kriterijus tada, baigus mokyklą, buvo ne mokslas, ne karjera Šiauliuose, bet sportas – komanda, kurioje aš norėjau žaisti, ir nuostabus komandos vadovas.“ – pasakoja ekonomistė. „Tad aš pasilikau Šiauliuose. Ir viskas susiklostė taip, kad žaidžiau Šiaulių komandoje, mokiausi Šiaulių universitete ir visą laiką dirbau ir savo gyvenimą kūriau būtent Šiauliuose.“
J. Gaidamavičienė pasakoja, kad tėvai visada skatino daryti tai, kas labiausiai patinka, bet ir ugdė suvokimą, kad reikia suprasti, kas yra tiesiog pomėgis, o kas galėtų tapti tavo profesinio tobulėjimo sritimi.
„Supratau, kad vis dėlto ne sportas bus ta pagrindinė mano profesinė veikla – prisimena J. Gaidamavičienė. – Bankininkystės ir finansų specializacija, kurią siūlė Šiaulių universitetas, man tada pasirodė nežinoma, bet labai patraukli ir perspektyvi sritis. Aš nežinojau ir neįsivaizdavau, ką reiškia dirbti banke, bet man atrodė įdomu pabandyti. Tai ir suviliojo. Tai ir lėmė, kad pasukau link ekonomikos ir finansų. Taigi sportas ir ekonomika mane lydi visą gyvenimą“.
Taip sako visi, tačiau rinktis tokią profesiją, kuri tau tikrai arti širdies, yra išties svarbu
Svarstydama, ką turi įvertinti jauni žmonės, besirenkantys savo ateities profesiją, pašnekovė akcentuoja, jog svarbiausia, kad jie galvotų apie savo asmenybę, savo asmenines savybes, savo gyvenimo būdą, apie tai, kas jiems tinka ir patinka.
„Aš pati susiduriu su tuo, kad tėvai labai dažnai lemia, kokias studijas turi rinktis jų vaikai. Bet juk ne visada gyvenimo būdas arba būdo savybės atitinka tai, ko mes, regis, norime, ar mūsų aplinka mano, kad mums tinka – atkreipia dėmesį pašnekovė. Mes visi labai norim būti vadybininkais, logistikos specialistais, vadovais, įvairių aktyvių specialybių atstovais. Tačiau būna taip, kad žmogaus prigimtis yra kitokia, būdo savybės yra kitokios ir studentui tėvų parinktose studijose būna sunku. Tada būna sunku ir susirasti darbą bei realizuoti save.“
Joanos nuomone, renkantis specialybę yra labai svarbu pasidomėti, koks bus darbas, kurį ateityje dirbsi, įgijęs tokią profesiją, dar geriau – išbandyti tokią profesinę veiklą ir praktiškai. „Skaityti profesijų aprašymus yra ne tas pats, kas studijuoti, o galiausiai realiai dirbti darbą. Kai pati pradėjau dirbti banke, man viskas atrodė kitaip. Studijuodama galvojau, kad aš viską žinau, viską suprantu ir viską moku. Tačiau kai susiduri su realia praktine veikla, tai pamatai, kad darbas ir studijos nėra visiškai tas pats.“ – tvirtina banko filialo valdytoja. „Tai, ko išmokai universitete, turi gebėti pritaikyti realiame gyvenime. Pamatai, kad kartais reikia pasitelkti humorą ir gebėjimą tikslingai įdomiai bendrauti su klientais, pozityviai ir objektyviai vertinti sudėtingas situacijas. Tada supranti, kad tas darbas yra sudėtingesnis negu įsivaizdavai.“
Išsilavinimas, leidžiantis tobulėti ir siekti geriausių rezultatų darbe
Prisimindama studijas Šiaulių universitete, J. Gaidamavičienė akcentuoja, kad iš jų kartu su įgytomis žiniomis į profesinę veiklą pirmiausia atsinešė ir daug pasitikėjimo savimi. Pašnekovės nuomone, tai yra labai svarbu kasdieniame darbe: „Aš iš universiteto atsinešiau pasitikėjimą, kad tu gali visada paklausti, tu gali suklysti, tu gali sugrįžti pas dėstytoją. Universitete išmokau, kad klaida nėra gyvenimo pabaiga, kad klaida yra galimybė išmokti. Šioje aukštojoje mokykloje aš supratau, kad būtent jauni dėstytojai, jaunas kolektyvas mums leido klysti. Buvo betarpiškas bendravimas. Nebuvo taip vadinamų biurokratinių barjerų.“
Ekonomistė prisimena, jog studijų metais kartu su grupės draugais eidavo į savo studijų programą kuruojančią katedrą ir klausdavo visko. „Dabar man net atrodo, kad mes taip naiviai dejuodavom, jog mums kažkas gal nelabai išeina, bet mus visada suprasdavo. Tas jaukumas, paprastumas, supratingumas man davė tokio pasitikėjimo, betarpiško bendravimo ateinant į naujas darbo vietas.“ – sako pašnekovė. Jos teigimu, tokia padrąsinanti ir įgalinanti studijų aplinka turbūt ir tapo tvirtu ateities karjeros pagrindu daugeliui bendrakursių: „Mano grupės draugai rado savo nišą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio vietose – Europoje ir Amerikoje. Manau, kad taip yra dėl to, kad mes nebijojom eiti bandyti, ieškoti. Bandėme savo jėgas net didžiausiuose bankuose, ir visiems pasisekė.“
Ateities darbuotojas – pasitikintis savimi, pasikaustęs žiniomis ir atviras karjerai visame pasaulyje
Vertindama šiandieninius studentus, J. Gaidamavičienė pastebi, kad studijų universitete metais jie turi nebijoti pasinaudoti mainų programų galimybėmis išvykti bent vieną ar kelis semestrus pastudijuoti užsienyje. Šiaulių universitete tai padaryti gali iš esmės visi norintys.
„Jeigu mes išugdysim tokį studentą, kuris žibančiomis akimis sakys, kad aš galiu visur dirbti, visur laisvai kalbėti, galiu savo žiniomis dalintis bet kur pasaulyje, aš manau, tada Lietuvos sistemoje bus pasiekta labai daug.“ – sako banko filialo vadovė. „Jaunoji profesionalų karta turi būti kuo labiau tarptautiški. Manau, Lietuvos švietimo sistemoje apskritai turėtų būti siekiama kuo daugiau tarptautiškumo. Studentas, kuris Lietuvoje baigė bet kokį universitetą, turėtų tapti „pasauliečiu“ – nebijoti įsidarbinti bet kur pasaulyje.“
Anot jos, studijų procese mokslinės žinios, o ne patraukliu, pramoginiu būdu organizuojamos paskaitos, kurios šiandien yra populiarios, yra svarbiausia. Baigę studijas, studentai turi pasakyti darbdaviui, kokių žinių jie yra įgiję ir ką jie gali duoti įmonei: „Universitete studentai pirmiausia turi siekti mokslinių žinių, kompetencijų profesinėje srityje, o aukštoji mokykla savo ruožtu turi sukurti tą terpę. O darbdavys šiuo metu vertina ir žmogaus asmenines, būdo savybes. Svarbu, kad jis būtų pozityvus, atsparus stresui, pasitikėtų savimi, kolegomis.“
Pašnekovės nuomone, ieškant darbuotojų, šiandienos darbo rinkoje galima pastebėti kelias žmonių grupes: mėgstančių pasigirti, bet tiksliai nežinančių, kuo, arba nepelnytai besikuklinančių. „Manau, kad darbdaviai šiandien ieško tokių darbuotojų, kurie sėkmingai atsiskleistų ir realizuotų save, nebijotų pasakyti ir parodyti, ko išmokę, didžiuotųsi aukštąja mokykla, kurią baigė. Tačiau to mums, lietuviams, dar reikia mokytis: žmonės turi mokėti parodyti bei įvardinti, ko yra verti. Matau, kad ne kiekvienas geba įvertinti, ko yra išmokęs ir kokias kompetencijas įgijęs. – sako J. Gaidamavičienė.
Studentas turi jausti mokslo ir išsilavinimo vertę – mokytis neturi būti lengva
Ekonomistės nuomone, studentas turi jausti mokslo, išsilavinimo vertę, turi jausti, kad universitete jam nebuvo lengva siekti tų žinių. Šiuolaikinis studentas privalo gebėti mokytis ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis – tai leidžia pasiekti, kad tapsi išsilavinęs visapusiškai. Pašnekovės teigimu, perspektyvus būsimas darbo rinkos dalyvis turi turėti motyvacijos ir noro dalyvauti ne tik paskaitose, bet ir apskritai universiteto gyvenime – sportuoti, žaisti, dainuoti, užsiimti bet kokia kita neakademine veikla. Aktyvus dalyvavimas tiek akademiniame, tiek neakademiniame universiteto gyvenime gerai parodo, ko būsimas bet kurios įmonės darbuotojas yra vertas.
Baigdama pokalbį, J. Gaidamavičienė pažymėjo besitikinti, kad visi Lietuvos studentai bus pozityvūs ir sieks aukščiausio lygio savo srities kompetencijų. „Universitetinėse studijose turi būti kuo mažiau teorinių dalykų ir kuo daugiau studentai turi dalyvauti reikšminguose moksliniuose tyrimuose.“ – linki banko filialo valdytoja.