Tai „valstiečių“ vadovas pareiškė trečiadienį dalyvaudamas DELFI konferencijoje.
„Manau, kad tas NSGK tyrimas, kurio pirmasis etapas dabar baigiasi, turėtų tęsti savo darbą. Manau, komiteto nariai ras motyvų dirbti toliau, nes informacijos daugėja, ir ji mus labai stipriai stebina“, – sakė R. Karbauskis.
DELFI primena, kad nuo praėjusių metų spalio Seimo pavedimu NSGK vykdo tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms ir neteisėtos įtakos politiniams procesams. Tyrimo išvados baigiamos rengti, o tvirtinti jas žadama ateinantį trečiadienį.
Šią savaitę pasigirdo nuogąstavimų, kad NSGK gali būti daromas spaudimas, kokios išvados turėtų išvysti dienos šviesą. Apie tai trečiadienį prabilo NSGK narys konservatorius Arvydas Anušauskas, pareiškęs, kad spaudimą komitetui ęsą daro R. Karbauskis, mesdamas „nepagrįstus kaltinimus“ Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD).
Savo ruožtu, „valstiečių“ atstovas komitete Dainius Gaižauskas teigė, esą tuo atveju, jei bus paviešinta visa NSGK sukaupta medžiaga, visi supras, „kodėl A. Anušauskas sako, neva bandoma sukompromituoti TS-LKD“.
Bakas: pratęsimo galimybę šiandien atmetu
R. Karbauskis, kalbėdamas apie tai, kokia apimtimi galėtų būti išplėstas NSGK tyrimas, kaip pavyzdį nurodo prieš kurį laiką „Kauno dienos“ paskelbtą informaciją, jog konservatoriaus Andriaus Kubiliaus sūnus yra bendrovės „Modus grupė, kuriai priklausančios įmonės veikia ir Baltarusijos energetiniuose projektuose, stebėtojų tarybos narys.
Tai esą byloja apie galimus konservatoriaus, dirbančio socialdarbiečio Artūro Skardžiaus apkaltos komisijoje, nagrinėjančioje šio politiko šeimos verslo aplinkybes, interesus. A. Kubilius tai griežtai neigia.
„Tas tyrimas (jį pratęsus – DELFI) leistų pamatyti papildomą medžiagą, kuri nėra vieša, ir kurios, galima manyti, yra daug“, – DELFI konferencijoje tvirtino R. Karbauskis.
Tuo metu NSGK pirmininkas „valstietis“ V. Bakas DELFI sakė iki šiol jokių siūlymų dėl tyrimo pratęsimo nei iš LVŽS frakcijos, nei iš NSGK narių negavęs.
„Aš tokio sprendimo galimybę bent šiandien atmetu. Mes diskutavome apie tai trečiadienį komitete, nes buvo siūlymų apklausti papildomus liudytojus, užklausti medžiagos ir panašiai. Bet mes visko neištirsime – mes nesame teisėsaugos įstaiga. Taip, kuo toliau eini, tuo gilesnių aplinkybių matosi, gal norisi pagilinti – kalbu apie atskiras iniciatyvas, bet mes pasikeitėme nuomonėmis ir sutarėme, jog tyrimą užbaigsime kitą trečiadienį“, – teigė jis.
Pasak V. Bako, sprendimus pratęsti tyrimą ar papildyti jį naujais nagrinėjimo objektais gali tik Seimas.
„Seimas suteikia komisijai mandatą tirti, jis suformuluoja klausimus ir pačią komisiją. Seimas savo nutarimu mums yra pavedęs atlikti tyrimą ir iki birželio 1-sios pateikti išvadas. Kitokių sprendimų šiandien nėra ir niekas negali kitokio sprendimo šiandien priimti“, – aiškino V. Bakas.
Opozicinės TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis, kalbėdamas apie idėją pratęsti NSGK tyrimą, teigė, kad šį klausimą sutiktų svarstyti vieninteliu atveju – jeigu tas procesas apimtų ir „Agrokoncerno“, kurio savininkas yra R. Karbauskis, veiksmų nagrinėjimą. DELFI primena, kad idėja atlikti žemės klausimų tyrimą, apimantį ir „Agrokoncerno“ veiklą, praėjusią savaitę buvo atmesta Seimo valdančiųjų balsais.
„Viena vertus, jeigu NSGK nariai apsispręstų, kad yra konkretus papildomas uždavinys, kuris anksčiau ar nebuvo numatytas, ar manyta, kad jį galima kitais būdais išspręsti, per kitas komisijas, tada galima būtų svarstyti, jog tai kaip tik tam tikslui skirtas pratęsimas. Visais kitais atvejais būtų paprasčiausias vilkinimas arba siekimas pakeisti išvadas, kad jos labiau atspindėtų tai, ko „Agrokoncerno“ pagrindiniam akcininkui reikia“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Prakalbo apie įtakas tyrėjams
Apie „keistus dalykus“, pastaruoju metu vykstančius aplink tyrimą baigti ketinantį NSGK, kalba ir kiti komiteto nariai. Trečiadienį konservatorė Rasa Juknevičienė feisbuke pasidalino įrašu, iš kurio galima susidaryti įspūdį, kad tam tikri pokyčiai prasidėjo po praėjusią savaitę daugiau kaip tris valandas trukusio į NSGK pakviesto žurnalisto Tomo Dapkaus liudijimo.
Kaip žinia, šis žurnalistas yra minimas prieš kurį laiką viešumoje atsidūrusioje NSGK bei valstybės vadovams skirtoje Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje, kur jis įvardijamas kaip tarpininkas tarp korupcijos byloje kaltinimų sulaukusio koncerno „MG Baltic“ bei verslininkų veikiamų politikų.
Su T. Dapkaus liudijimu politikė sieja šį trečiadienį NSGK nuskambėjusį trijų „valstiečių“ – Audriaus Šimo, Jono Jaručio ir D. Gaižausko – reikalavimą liudyti komitetui kviesti ne tik A. Kubilių, bet ir G. Landsbergį bei signatarą Joną Tamulį. Šis asmuo anksčiau žiniasklaidoje buvo vadinamas Rusijos energetikos milžinės „Rosatom“ atstovu, padėjusiu švelninti Lietuvos pretenzijas šiai įmonei, per pavaldžią bendrovę „Nukem“ vilkinusiai Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesus.
„J. Tamulis buvo paminėtas tyrime kaip „Nukem“ atstovas. Tai jokia paslaptis. Atėjęs į komitetą T. Dapkus kerštingai ir gana teatrališkai metė žinutę, neva J. Tamulis „Nukeme“ buvo atsakingas už dešiniuosius ir susitiko su A. Kubiliumi. Tai buvo gelbėjimosi ratas nieko ypatingo apie konservatorius tyrime nerandantiems valstiečiams“, – feisbuke rašė R. Juknevičienė.
T. Dapkus savo ruožtu feisbuke tvirtino, kad informacija, esą jis liudijęs prieš buvusį premjerą A. Kubilių dėl jo ryšių su J.Tamuliu, netiksli.
„Privalau patikslinti, kad aš liudijau apie visą „Rosatom“ ir jai priklausančių įmonių įtakos tinklą Lietuvoje bei šio tinklo kontaktus. Tame tarpe socialdemokratų partijose, liberaluose, taip pat ir konservatorių tarpe, ministerijose bei apie „Rosatom“ gautą nepagrįstą naudą kompensuojant tariamas „Nukem“ patirtas žalas IAE. Priešingai nei kai kurie politikai, kurie svaidosi šlykščiomis insinuacijomis, aš kalbėjau tiksliai ir be kaltinimų. R. Juknevičienė tai žino, nes dalyvavo posėdyje“, – paskelbė D. Dapkus.
NSGK pirmininkas V. Bakas griežtai neigė, jog komitetui galėjo būti daromos įtakos tiek dėl tyrimo objektų, tiek dėl išvadų.
„Įtakos komitetui nedaro niekas. Priešingai, mes trečiadienį priėmėme sprendimus, kurie neleidžia politizuoti šio proceso. Mes nesikišame į ikiteisminį tyrimą, ir trečiadienį priimti sprendimai dėl kai kurių siūlytų kviesti asmenų (G. Landsbergio bei J. Tamulio – DELFI), tokį siūlymą atmetant, rodo, kad komitetas, kaip komanda, laikosi nuostatos, kad procesas turi atitikti teisinės valstybės principus“, – tvirtino jis.
Prezidentė prieštarauja, bet viešinimo atsisakyti nežadama
Pasak V. Bako, NSGK dirbantys tiek pozicijai, tiek opozicijai atstovaujantys parlamentarai yra sutarę dėl „raudonos linijos“, tai yra, ribos, kurios darbe negalima peržengti.
„Pirmoji „raudona linija“ yra ta, kad mes nedubliuojame teisėsaugos įstaigų ir teismų darbo. Mes tikrai sutariame dėl pagrindinių tikslų – užbaigti tyrimą, jį išviešinti ir pasiūlyti kryptis, kurios leistų sustiprinti politinę sistemą“, – aiškino NSGK vadovas.
Apie tai, kad NSGK surinktos medžiagos „politinis viešinimas“, prasidedant teismų procesams, būtų be galo rizikingas veiksmas, trečiadienį interviu DELFI prakalbo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kaip žinia, birželį teismas atvers politinės korupcijos bylą, kurioje kaltinimai pareikšti koncernui „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžiui bei buvusiems jo nariams Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui bei Šarūnui Gustainiui, taip pat Darbo partijai ir eksdarbiečiui Vytautui Gapšiui. Teismo laukia ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ korupcijos byla. Paprastais liudininkais joje apklausta maždaug 150 asmenų, tarp jų ir kai kurie TS-LKD atstovai.
Apie tai, kokie įtarimai gali kristi byloje minimoms partijoms ir jų veikėjams, taip pat – kokius su tuo susijusius politinės korupcijos klausimus nagrinėjo NSGK, iš dalies paaiškėjo prieš kelias savaites į viešumą patekus NSGK bei valstybės vadovams skirtai Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijai. Joje kalbama apie „MG Baltic“ bei Liberalų sąjūdžio, taip pat kitų politikų ryšius.
Ne pačius gražiausius politikos užkulisius atskleidė ir gegužės mėnesį „Lietuvos ryto“ paviešintas prezidentės G. Grybauskaitės bei tuo metu Liberalų sąjūdžiui vadovavusio E. Masiulio susirašinėjimas elektroniniais laiškais.
Valdantieji politikai, pirmiausia LVŽS atstovai, reikalauja, kad NSGK tyrime sukaupta informacija apie politinę korupciją būtų atskleista visuomenei. Dar šio mėnesio pabaigoje tikinti NSGK drąsa atskleisti galimus korupcinius ryšius kalbėjo ir D. Grybauskaitė.
„Tikiuosi, kad tyrimo išvadose matysime ir daugiau sąsajų ir galbūt įvardintų asmenų, jeigu komitetas išdrįs pasakyti, kaip buvo daroma įtaka, kokie Seimo nariai buvo veikiami ir kas, kieno rankomis tai darė“, – gegužės pradžioje interviu LRT laidai „Laba diena, Lietuva“ sakė šalies vadovė.
Trečiadienį interviu DELFI ji prabilo kitaip. NSGK tyrimą ji jau vadino „selektyviu“ ir aiškino, kad jame esą ignoruojama situacija, kai „matome verslą, dalyvaujantį tiesiogiai politikoje dabar Seime, <...> tiesioginį susiliejimą dabar „Agroverslo“ su politika.
„Bet koks medžiagų politinis viešinimas, kai vyksta paraleliai teisminis procesas, yra be galo rizikingas aktas ir veiksmas, kuris pateisinimą gali turėti ir galbūt naudingiausias yra naujai politinei jėgai, kuri mėgina kritikuoti buvusius, bet rizika išlieka, kad visas šis politinis procesas bus panaudotas gynybai“, – teigė prezidentė.
V .Bakas DELFI tvirtino, kad medžiagą, kuri buvo išslaptinta komiteto prašymu, ketinama viešinti.
„Dėl vis dar įslaptintos medžiagos kai kurie preliminarūs sprendimai yra padaryti, jų dabar nenorėčiau komentuoti. Komitetas susirinks kitą trečiadienį ir galutinai apsispręs dėl jų. Bet tikrai nebus atskleista informacija, kuri galėtų padaryti žalos vykstantiems tyrimams arba informacijos šaltiniams, specialiųjų tarnybų veiklos metodams, arba galėtų pakenkti patiems žvalgybos proceso dalyviams“, – pažymėjo jis.
NSGK pirmininkas kalbėjo nenorintis komentuoti prezidentės pasisakymų, tačiau teigė, kad visuomenė privalo žinoti atsakymus į tuos klausimus, kuriuos pavesdamas komitetui tyrimą suformulavo Seimas.
„Mes nuo pat pradžių suprantame, kad šio tyrimo metu suformuluoto išvados bei gauta informacija tikri jautri, bet jau sakiau – kiek galime tą politinę tikrovę, tuos galios centrus, jų susidarymo aplinkybes slėpti nuo visuomenės? Ji privalo žinoti, kad būtų užkirstas kelias susiformuoti niekams neatskaitingom interesų grupėms. Toks buvo mūsų uždavinys, mes jį deklaravome nuo spalio, ir šiandien jis nepakitęs“, – aiškino V. Bakas.