Kainų komisija ketvirtadienį spręs, ar sumažinti dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją iki 469,99 euro už megavatvalandę (MWh) per parą – dedamoji mažėtų 3,6 proc., palyginti su dabartine kaina (487,38 euro).
„Lietuvos dujų tiekimo“ (LDT) ir „Litgas“ atstovas Paulius Jakutavičius sako, kad pakitus dedamajai, gyventojams dujų kainos turėtų išlikti tokios pat. Tuo metu SGD terminalo išlaikymo kaštai verslui sumažėtų, nes saugumo dedamoji yra papildoma dedamoji prie dujų perdavimo kainos.
„Kiek Kainų komisija pamažina dedamąją, tiek ji (verslo – BNS) klientams sumažėja nuo trečio ketvirčio. Kaip galutinė sąskaitos suma keisis, lyginant, tarkime, birželį su liepa, tai sunku pasakyti, nes dujų kaina kiekvieną mėnesį kinta, bet ta infrastruktūros dalis dedamųjų, kuri sudaro pakankamai nemažą dalį galutinės sumos, tai ji pamažės tiek, kiek pamažės saugumo dedamoji“, – BNS sakė P. Jakutavičius.
Terminalo dedamoji mažėja, nes padidėjo prognozuojama dujų rinkos kaina, už kurią dujas energijos gamintojams parduoda „Litgas“. Pagal terminalo išlaikymo modelį, „Litgas“ iš terminalo dedamosios kompensuojamas dujų kainų skirtumas tarp įsigijimo kainos ir pardavimo kainos Lietuvoje, tad pastarajai augant, mažiau lėšų reikia surinkti iš vartotojų.
Komisijos pažymoje nurodoma, kad saugumo dedamoji perskaičiuojama, be kita ko, atsižvelgiant į tikslinės dujų kainos perskaičiavimą.
Kainų komisija praėjusią savaitę pakeitė tikslinę dujų kainą. Ji bus 22,71 euro už MWh (be PVM) – 19,7 proc. didesnė nei dabartinė kaina (18,97 euro).
Į saugumo dedamąją yra įskaičiuoti SGD terminalo išlaikymo kaštai (įskaitant laivo nuomą, darbuotojus ir t.t.), gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ patiriamos SGD terminalo administravimo sąnaudos, taip pat „Litgas“ tiekimo veiklos sąnaudos.
Šį mokestį dujų vartotojai moka, nepriklausomai nuo to, ar dujas perka iš terminalo, ar iš kitų šaltinių, o didžioji jo našta atitenka didžiausiai dujų vartotojai šalyje – Jonavos trąšų gamyklai „Achema“.