Šeštadienį, gegužės 19-ąją, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje choras „Bel Canto“ ir vienas geriausių Švedijos chorų „Sofia Vokalensemble“ pristatys antrąjį ciklo „Open to the World“ koncertą, skirtą Lietuvos šimtmečiui. Daugiau nei 80 dainininkų atliks gražiausius ir populiariausius kompozitoriaus O. Gjeilo opusus. Prie fortepijono publika pamatys ir patį jų autorių.
Žada išskirtinį koncertą
DELFI kalbinamas niujorkietis teigė dėl nemenko nuotolio į Europą užsukantis retai – tik dėl išskirtinių koncertų. O pastarasis, jo įsitikinimu, toks ir bus.
Žymiajam norvegui didelį įspūdį padarė 2014-aisiais „Bel Canto“ atliktas jo kūrinys „Sunrise Mass“ – matęs profesionaliai sukurtą to koncerto įrašą. Dėmesį prikaustė ir kitos amerikiečių garsenybės Erico Whitacre‘io kūrinių interpretacijos.
„Smagu, kai kolektyvai rengia netradicinius pasirodymus, klasikinį koncertą sugeba paversti neišdildomu įspūdžiu. Nekantrauju išvysti savo autorinį koncertą šalyje, kurioje lankausi pirmą kartą“, – kalbėjo O. Gjeilo.
Gerokai paveikė filmų muzika
1978 metais Norvegijoje gimęs O. Gjeilo – bene dažniausiai pasaulyje atliekamas chorinės muzikos kompozitorius. Jis studijavo klasikinę kompoziciją Norvegijos muzikos akademijoje, Karališkajame muzikos koledže Londone ir Juilliardo mokykloje Niujorke. Menininko kūrybai būdingas sodrus, harmoningas, erdvinis skambesys.
Ola prisipažino, kad jį gerokai veikia filmų muzika. Priežastis paprasta – kiną tiesiog dievina. „Net labiau už muziką, – šyptelėjo svečias. – Jis mane skatina kurti vaizdingą muziką. Noriu, kad publika į ją pilnai pasinertų, pamirštų visa kita. Filmas verčia stebėti vaizdus, o aš siekiu, kad kiekvienas klausytojas regėtų tai, ką nori.“
O. Gjeilo sakė mėgstantis epinius maginės fantastikos filmus, tarkime, „Žiedų valdovą“. Jo inspiruotas parašė saulėtekio mišias – „Sunrise Mass“. Šviesus, jaudinantis kūrinys perteikia modernų kompozitoriaus požiūrį į šimtmečius gyvuojantį bažnytinės muzikos žanrą. Beje, kelios mišių ištraukos skamba režisieriaus Jeffo Nicholso fantastinėje juostoje „Midnight Special“. Iš labiausiai patinkančių filmų Ola paminėjo „Los Andželo istoriją“ su Steve‘u Martinu ir „Šešėlių šalį“ su Anthony Hopkinsu.
Jo muzika, sako kompozitorius, nėra įkvėpta išorinių pasaulio reiškinių – įvykių, vietų ar žmonių. Ji randasi „iš nieko“, tiksliau – iš improvizacijos. „Taip pradėjau ir savąjį muzikos kelią – improvizuodamas prie pianino“, – sakė O. Gjeilo.
Taip improvizuojant sukurtas ir vienas naujausių jo kūrinių „Dreamweaver“. „Sapnų audėją“ šiandien Nacionalinėje filharmonijoje atliks Lietuvos kamerinis orkestras, sopranas Gunta Gelgotė, fortepijonu skambins pats O. Gjeilo. „Dreamweaver“ žodžiai sukurti pagal norvegišką viduramžių eilėraštį „Draumkvedet“, turintį daug panašumų su Dantes Alighieri „Dieviškąja komedija“.
Niekada neprarado ryšio su klausytojais
Chorinės muzikos ateitis, kompozitoriaus įsitikinimu, labai šviesi. Šis klasikinės muzikos segmentas – bene vienintelis – auga, o ne mažėja. Bent jau JAV. „Randasi vis daugiau naujų chorų ir jaunų dirigentų, įgijusių profesionalų išsilavinimą“, – teigė pašnekovas.
Apskritai kone visos vidurinės mokyklos Amerikoje turi savo chorą. „Daugelis moksleivių renkasi chorinį dainavimą. Tai tikrai nuostabu! Išaugo ir chorinės muzikos kūrinių poreikis. Jauni gabūs kompozitoriai sugeba patraukti jaunąją atlikėjų ir klausytojų kartą“, – puikiomis naujienomis dalijosi O. Gjeilo.
Tokį populiarumą, jo manymu, lemia kelios priežastys. Chorinė muzika, viena vertus, gana atvira ir lengvai pasiekiama. „Per visą istoriją ji niekada nebuvo praradusi ryšio su klausytojais“, – pabrėžė Ola.
Antra, svarbus veiksnys ir dainuojančiųjų gausa. „Net su dainininkais mėgėjais galima pasiekti aukštos kokybės skambesį. Tarkime, su stygininkais to padaryti nepavyks. Kitaip tarant, balsais gali pasiekti daugiau. Ir žmonės tai įvertina“, – reiškė įsitikinimą pasaulinio garso kompozitorius.
Robotams tai nepavyks
Klausiamas, ar naujosios technologijos kaip nors pakeis chorinę muziką, O. Gjeilo atsakė, kad IT vaidmuo tikrai svarbus ją pristatant, populiarinant. Socialinės medijos, Olos teigimu, yra neprilygstamos kompozitorių talkininkės.
„Investicijos nedidelės, o efektas būna milžiniškas, nes viskas pagrįsta tiesioginiu ryšiu su klausytojais, sekėjais“, – svarstė jis. Savo kūrybą gana nuosekliai publikuoja vaizdo įrašais „You Tube“.
O ar technologijos sugebės paveikti pačią muziką, kompozitorius abejojo. Ji išsaugos savo unikalumą, meditacinį pobūdį. Mat daugiausia chorinės muzikos klausomasi bažnyčioje, kur balsai pilnai atsiskleidžia.
Gyvai atliekama muzika niekada nesiliaus egzistavusi. „Televizija juk neįveikė teatro. Tad kas benutiktų ateityje, žmonėms reikės tikrų patirčių. Nemanau, kad robotai jų suteiktų“, – nusijuokė O. Gjeilo.
