Dalis tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) priklausiusių politikų, kurių pavardes galima manyti esant VSD medžiagoje, šiuo metu yra susibūrę į Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP), vadovaujamą parlamentaro Gedimino Kirkilo.
Pastarąją partiją, dirbančią valdančiojoje koalicijoje su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), šios deleguotas premjeras Saulius Skvernelis įvardijo kaip vieną iš trijų politinės korupcijos dėme nesusitepusių organizacijų.
Prieš kelias savaites DELFI konferencijoje S. Skvernelis garantavo, kad šešėlis dėl ryšių su verslu nekrenta ant trijų partijų – LVŽS, socdarbiečių ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS).
„Aš galiu garantuoti už mūsų politinę jėgą. Per tą laikotarpį, kur mes dabar dirbame, aš negerų intencijų nepastebėjau ir neturiu kitokių žinių. Taip pat, turbūt, galima garantuoti už prieš mėnesį naujai įsikūrusią partiją (LSDDP – DELFI). Aš tikrai manau, kad tuos procesus stebint iš anksčiau – turbūt, (nors nesu tuo tikras) galima kalbėti apie LLRA-KŠS. Bet čia yra mano nuomonė, o ne žinojimas“, – kalbėjo premjeras.
Praėjusį pirmadienį Seimo NSGK, baigiančiam tirti neleistinas politikos ir verslo sąsajas, bei šalies vadovams perduota VSD informacija atskleidžia kiek kitokį vaizdą. Iš išslaptintos medžiagos galima susidaryti įspūdį, kad į LSDP kovo mėnesį susibūrusi buvusi socialdemokratų grietinėlė taip pat palaikė kontaktus su politinės korupcijos byloje įklimpusiu koncernu „MG Baltic“.
Žinutė socialdemokratams: dabar tai gausit
Iš išslaptintos VSD informacijos galima susidaryti įspūdį, kad koncernas „MG Baltic“ socialdemokratų paramos ieškojo jau 2005 metais, burdamas sąjungininkus prieš tuometinį Liberalų ir centro sąjungos (LICS) pirmininką, Vilniaus merą Artūrą Zuoką. Šis politikas koncernui esą neįtiko dėl to, kad ranka rankon veikė su kita verslo grupe – „Rubicon group“ (dabar „Icor“), kuri gaudavo stambiausius užsakymus sostinės įgyvendinamuose projektuose.
DELFI primena, kad dėl A. Zuoko vaidmens tuo metu vykusiame vadinamajame „Rubicon group“ skandale Seime buvo sudaryta tyrimo komisija, vadovaujama „darbietės“ Loretos Graužinienės, tyrusi faktus apie galimą korupciją Vilniaus savivaldybėje, taip – sandorius, susijusius su Vilniaus šilumos tinklais bei „Rubicon group“.
2005-ųjų gruodžio 1 dieną komisija paskelbė išvadas: jose konstatuota, kad įmonių grupės „Rubikon group“ juodojoje buhalterijoje minėtas „abonentas“ ir sostinės meras A. Zuokas yra vienas ir tas pats asmuo. Po kelių dienų šioms išvadoms pritarė Seimas.
Šio sprendimo pagrindu Vilniaus tarybos opozicija, taip pat ir socialdemokratai, parėmė konservatoriaus Kęstučio Masiulio inicijuotą interpeliaciją A. Zuokui. Ji sužlugo, kai mero šalininkai balsavimą dėl nepasitikėjimo meru į darbotvarkę įtraukė savaite anksčiau, nei planavo interpeliacijos rengėjai, ir neužteko balsų jam nuversti.
Manoma, kad šio proceso metu „MG Baltic“ spaudė socialdemokratus – gali būti, per glaudžius ryšius su koncerno vadovybe palaikiusį tuometinį krašto apsaugos ministrą G. Kirkilą – pritarti siūlymui rengti A. Zuokui interpeliaciją. Kai Vilniaus socialdemokratai dėl to neišreiškė aiškios pozicijos (teigė, jog turi sulaukti partijos vadovybės sprendimo), G. Kirkilui net buvo pagrasinta.
Manoma, kad „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus žinutėje, tuo metu siųstoje G. Kirkilui, rašoma: „Dabar gausit“. Netrukus LNK žinių laidoje buvo parodytas neigiamo pobūdžio reportažas apie tuometinį LSDP pirmininką Algirdą Brazauską.
Kirkilas: su visais priešais palaikau santykius
Kaip galima manyti, koncernas įtaką socialdemokratams per G. Kirkilą bandė daryti ir vėliau. 2006-ųjų gegužės 11 dieną D. Mockus išsiuntė žinutę, kuri, manoma, buvo adresuota G. Kirkilui.
„Moralūs socdemai? Kriminalinius įtraukiate į oficialią delegaciją, – rašyta žinutėje. – Taigi savo remiamą favoritą. Kristės ir vado (manoma, Kristinos Brazauskienės ir A. Brazausko) verslo partnerį“.
Žinutės adresatas atsakė: „Kol kas tavo draugų neatstatydintas. Esu Prahoje. Grįžtu ryt. Poryt važiuosiu į žvejybą. Atvažiuok“.
Kaip matyti iš oficialių Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešimų, tuo metu Prahoje viešėjo krašto apsaugos ministras G. Kirkilas ir jį lydinti delegacija. Oficialaus vizito metu jis susitikinėjo su Čekijos gynybos ministru Karelu Kuhnlu.
Susirašinėjimu domėjosi ir šiuo metu kaltinimų politinės korupcijos byloje sulaukęs tuometinis „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. „Ką atsakė feldmaršalas (manoma, G. Kirkilas)“, – klausė jis D. Mockaus.
Šis išliejo pasipiktinimą: „Mala šūdą. Gal reik sutikt vadą su kamera (manoma, pasiųsti valdomų žiniasklaidos priemonių žurnalistus į oro uostą). Paklaust, kodėl agurko (manoma, tuometinio koalicijos partnerės Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho) neėmė. Gal per moralus?“.
DELFI apie šią situaciją kalbintas G. Kirkilas sakė: „Aš su visais priešais, kurie kovoja su mano projektais, neišvengiamai palaikau santykius“.
Klausiamas, ar „MG Baltic“ buvo jo priešai, LSDDP pirmininkas teigė: „Tai aišku. Kas sudaužė terminalą (G. Kirkilo vadovavimo Vyriausybei metu, 2008-aisiais, su tuometiniu koncerno „Achemos grupė“ prezidentu Bronislovu Lubiu planuotas statyti suskystintų gamtinių dujų terminalas – DELFI), atominės elektrinės projektą?“.
Pasitikslinus, kad VSD medžiagoje kalbama apie 2005-uosius, kai jis vadovavo ne Vyriausybei, bet KAM, G. Kirkilas aiškino, kad su „MG Baltic“ vadovais „žaisdavo tenisą“, tuo metu buvo vystomas Teniso arenos projektas.
„Dėl žvejybos baik, jis (D. Mockus – DELFI) nežvejoja, visų pirma“, – paklaustas apie kvietimą į žvejybą, sakė G. Kirkilas. Jis spėliojo, jog minimose žinutėse galėjo būti rašoma ne apie jo, bet apie „kažkokią A. Brazausko delegaciją“.
„Čia nereikia ieškoti sliekų. Jie („MG Baltic“) rėmė tik dešiniuosius, nes kairieji jiems, aišku, netiko. Na, kai reikėdavo, aišku, kreipdavosi“, – kalbėjo G. Kirkilas.
Ryšiai – dėl teniso akademijos
Iš VSD informacijos galima numanyti, kad 2006 metų koncernas „MG Baltic“ peer G. Kirkilą siekė Europos Sąjungos ir biudžeto paramos teniso aikštyno statybai Vilniuje. Vėliau tais metais G. Kirkilui tapus premjeru, projektas buvo pripažintas Nacionalinės reikšmės objektu, jam Ūkio ministerija skyrė maždaug 1,7 mln. eurų biudžeto ir apie 7,5 mln. europinių lėšų, nors tam anksčiau prieštaravo Finansų ministerija.
VSD pažymoje rašoma, kad 2006 metų gegužę koncerno prezidentas Darius Mockus paklausė, manoma, G. Kirkilo, kodėl Finansų ministerija blokuoja daugiafunkcio sporto ir sveikatingumo komplekso statybas Vilniuje. Šiam atsakius, jog nežino, D. Mockus parašė: „Blogai teigti vieną, elgtis atvirkščiai. Rimti į ateitį žvelgiantys taip nesielgia.“
Tada G. Kirkilas pažadėjo „padirbėti“, kad kompleksas atsirastų.
„Arena tai buvo rimtas dalykas. Visas teniso pasaulis ant manęs gulėjo, kadangi aš tenisą žaidžiu. Tai čia tas privačios partnerystės projektas ir yra. Yra D. Mockus, yra „Žalgiris“ kaip akcininkas, ir valstybė. Valstybė investavo ten europinius pinigus, kurie buvo skirti arenoms, ir dėl to dabar penktadienių laikas nemokamai atiduodamas vaikams“, – ketvirtadienį DELFI aiškino politikas.