„Finansų ministras yra sakęs, kad nenorėkite, jog eitume kokios nors Švedijos keliu, mes einame Airijos keliu, kur perskirstymas per biudžetą yra labai mažas, bet šalis yra klestinti.
Tačiau Airija nėra pavyzdys todėl, kad didelė dalis jų bendrojo vidaus produkto jiems nepriklauso. Lietuvoje reikalinga mokesčių reformos kryptis – rinkti iš tų, iš kurių renkama ypač mažai“, – gegužės 10 dieną Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete surengtoje diskusijoje apie mokesčių reformos pasekmes viešajam sektoriui sakė jis.
R. Lazutka pasakojo, kad Airijoje BVP vienam gyventojui siekia 181 proc. Europos Sąjungos vidurkio.
„Bet airiai gyvena vidutiniškai europietiškai, maždaug kaip italai. Jų algos tokios, bet jų skurdo paplitimas yra gerokai didesnis negu priklausytų pagal BVP vienam gyventojui. Jų pensijos santykinai mažos, lyginant su algomis. Tuo Lietuva jau dabar yra panaši, nes pagal savo BVP lenkia 7–8 šalis, bet pagal socialinius, gyventojų gerovės rodiklius, paprastai lenkia tik 2–3 šalis“, – dėstė jis.
Profesorius sakė, kad tuo nereikėtų džiaugtis. „Reikia galvoti kaip padidinti valstybės pajamas, kad būtų galima finansuoti tas sritis, kurios augant ekonomikai nefinansuojamos“, – nurodė jis.
R. Lazutka teigė, kad Lietuva pasižymi tuo, jog surenka labai nedaug mokesčių.
„Yra Tarptautinio valiutos fondo įvertinimas ir rekomendacijos mokesčių sistemai, kur lyginamas skirtumas tarp ES vidurkio ir Lietuvos. Skirtumai didžiuliai ir daugiausiai gyventojų pajamų mokesčio. Mes GPM žadame mažinti ir dar tokiu iškreiptu būdu. Būtent didindami neapmokestinamąjį pajamų dydį, kurio žmonės nežino“, – kalbėjo jis.
Pranešėjas sakė, kad NPD Lietuvoje atsirado, nes politikai labai bijojo progresinių mokesčių.
„Tada traukė dantį ne per burną. Kaip ir kitus dalykus Lietuvoje bandoma daryti, vietoje to, kad darytų normaliai“, – apie mokesčių reformą kalbėjo R. Lazutka.
Jis sakė, kad Lietuvoje mokesčiai nerenkami iš tų, kurie pajėgūs juos sumokėti – dėl to gilėja pajamų nelygybė.
„10 proc. turtingiausių gyventojų atsiplėšę nuo antro dešimtuko pagal didžiausias pajamas maždaug perpus. Čia reikėtų nukreipti finansų ministrui ir valdžiai dėmesį.
Kai tai pasakai, sako parodyk, kas ten jie. Tada bandau teisintis, kad neturiu tų žmonių asmens kodų, negaliu pasakyti, iš kur paimti, bet yra akivaizdūs statistiniai duomenys, kurie rodo, kad nelygybė yra didžiulė. Mokesčius yra iš ko rinkti ir pirmiausia reikia rinkti GPM“, – sakė R. Lazutka.
„Sodros“ klausimui pritrūko žodžių
Tuo metu prie socialinio draudimo, anot R. Lazutkos, nėra ko kišti nagų.
„Socialinės apsaugos sričiai mažiausiai skiriame, yra atsilikimas senatvės, ligos, neįgalumo, našlystės srityse. Mes atsiliekame ne tik nuo ES vidurkio, bet ir nuo Višegrado šalių, kurios nėra ekonomiškai labai tolimos.
Akivaizdu, kad reikia didinti tas pajamas. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane siekiama ES vidurkio, o jos šalys vidutiniškai skiria 18,5 proc. BVP socialinei apsaugai, kai Lietuva – 11,5 proc..
Jeigu mažiname „Sodros“ įmokos tarifą 2 proc. punktais, jei mažiname įplaukas į biudžetą per NPD didinimą, tai iš ko mes didinsime išlaidas socialinei apsaugai? Bus įdomu, kai bus atsiskaitoma už tą planą“, – sakė profesorius.
Jis teigė, kad biudžeto finansavimas skirtingoms interesų grupėms turėtų būti indeksuojamas.
„Kitose šalyse tai įprasta ir viešojo sektoriaus darbuotojai turi garantiją, kad jeigu prognozuojamas atlyginimų augimas bendrai šalyje, privačiame sektoriuje, turėtų būti indeksuojama ir viešajame“, – sakė jis.
R. Lazutka piktinosi planais mažinti „Sodros“ įmokų tarifą.
„Dabar sakoma, kad antra pakopa nebus finansuojama iš „Sodros“, bet jai bus mažinamos įplaukos. Tie pinigai liks žmogui ir tas žmogus perves į privatų pensijų fondą.
Nu, nu, nu... Nežinau, nenoriu negražiai kalbėti. Bet kaip galima kalbėti padoriose visuomenėse, padoriose kompanijose... Apie tai šnekėti rimtu veidu, daryti kažkokias skaidres, dėti į ministerijos puslapį. Kaip taip galima elgtis?“ – svarstė jis.
Dar blogiau, pasak R. Lazutkos, yra tai, kad po reformos „Sodra“ neteks dar daugiau pajamų, kurios nueis į pensijų fondus, nei dabar.
„Jei dabar tie 2 proc. nueina tik už tuos, kurie aktyviai dalyvauja pensijų fonduose (kaip skaičiuojama apie 800 tūkst. yra dalyvaujančių), tai dabar bus sumažinta įmoka už visus, t.y. ir už tuos, kurie nedalyvauja. Tai reiškia, kad „Sodra“ dar daugiau neteks, nei iki šiol netekdavo“, – sakė jis.
R. Lazutka sakė, kad Lietuvai reikėtų stiprinti „Sodrą“ ir tai daryti mažinant šešėlį darbo rinkoje, į ją įtraukiant neįgaliuosius ir kitais būdais.
