JAV valstybės sekretoriaus antroji pavaduotoja Sandra Oudkirk, energetikos politikos ekspertė, sakė, kad Jungtinės Valstijos nepritaria Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektui „Nord Stream 2“, nes jis gali padidinti Rusijos „žalingą įtaką“ Europoje.
„Būtume patenkinti, jei šio projekto nebūtų“, – žurnalistams Berlyne sakė ji.
Penktadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel turi nuskristi į Rusijos Sočio kurortą susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu. Tikimasi, kad tarp svarbiausių susitikimo diskusijų temų bus minimas dujotiekis.
Pasak S. Oudkirk, naujasis dujotiekis nukreiptų dujų srautus nuo Ukrainos, kuri labai priklauso nuo tranzito mokesčių, ir gali sudaryti sąlygas Rusijai instaliuoti stebėjimo įrangą Baltijos jūroje – karine prasme opiame regione.
„Taikome kaip galėdami didesnę įtikinėjimo galią“, kad projektas būtų sustabdytas, sakė S. Oudkirk, bet pažymėjo, kad Kongresas yra suteikęs JAV administracijai aiškius įgaliojimus esant būtinybei įvesti sankcijas dėl minimo Rusijos dujotiekio projekto.
„Bet koks vamzdynų projektas – o pasaulyje yra daug ... vamzdynų projektų, kuriuos potencialiai apima šie įgaliojimai dėl sankcijų – patiria padidintą sankcijų riziką“, – sakė ji.
1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ pradėjo veikti prieš šešerius metus. Pagal Rusijos dujų giganto „Gazprom“, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą 11 mlrd. dolerių (9,3 mlrd. eurų) vertės „Nord Stream 2“ projektą šio vamzdyno realus metinis pralaidumas, panaudojant naujus išteklius Sibire, išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų.
Papildomas dvi dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti dar šiemet.
Nors A. Merkel pastaraisiais metais laikėsi griežtos pozicijos dėl to, ką laiko priešiškais Rusijos veiksmais, nuo konfliktų Ukrainoje ir Sirijoje iki cheminės atakos prieš buvusį rusų šnipą Didžiojoje Britanijoje, Vokietijai labai reikia užsitikrinti dujų tiekimą. Berlynas yra apskaičiavęs, kad „Nord Stream 2“ yra geriausias variantas.
„Nord Stream 2“ atstovas Jensas Muelleris atmetė JAV ir kelių Europos valstybių susirūpinimą. Pasak jo, naujasis dujotiekis būtų tik vienas iš daugelio Europos gamtinių dujų šaltinių.
„Šiuo dujotiekiu negalima pasinaudoti šantažuojant ar neigiamai veikiant kokią nors šalį“, – sakė jis.
A. Merkel šią savaitę nusiuntė savo ekonomikos ministrą Peterį Altmaierį su skubia diplomatine misija į Maskvą ir Kijevą, bandydama užsitikrinti susitarimą, pagal kurį dalis dujų tekėtų per Ukrainą, šiuo metu iš tranzito mokesčio uždirbančią iki 2 mlrd. eurų per metus.
P. Altmaieris yra sakęs, jog optimistiškai vertina galimybę, kad ateityje per Ukrainą tekės „reikšmingas“ dujų kiekis.
Kovo mėnesį JAV Valstybės departamentas taip pat buvo perspėjęs, kad Vašingtonas gali pritaikyti sankcijas „Nord Stream 2“ įgyvendinime dalyvaujančioms įmonėms, pagal įstatymą „Dėl atoveikio Amerikos priešininkams per sankcijas“ (Countering America's Adversaries Through Sanctions Act, CAATSA).
Departamento atstovė Heather Nauert tuomet akcentavo, kad, JAV nuomone, „Nord Sream 2“ projektas kelia grėsmę Europos energetiniam saugumui ir stabilumui, jei Rusija per jį įgis dar vieną svertą spaudimui Europos šalims, taip pat ir Ukrainai“.
Vienintelis projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra „Gazprom“, o jo partneriai – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.
„Nord Stream 2“ projektas yra sulaukęs Lenkijos, Ukrainos ir Baltijos šalių pasipriešinimo. Kritikai jį laiko ne komerciniu, o politiniu
projektu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.
Tuo tarpu „Gazprom“ per savo lobistus Europoje bando įtikinti, jog „Nord Stream 2“ yra tik ekonominis projektas, kurį įgyvendinus dujos Europoje atpigtų.