Šiam svarbiam susitarimui iškilo žlugimo grėsmė, kai apie savo pasitraukimą iš jo praėjusią savaitę paskelbė Jungtinės Valstijos.
„Esu tikras, jog tai yra gera pradžia. Dar nesame pasiekę tikslo, tik pradedame procesą“, – sakė Irano diplomatijos vadovas Mohammadas Javadas Zarifas žurnalistams po Briuselyje įvykusio susitikimo su kolegomis iš Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos.
Šios trys Europos valstybės yra 2015 metais pasirašyto branduolinio susitarimo signatarės. Jos vadovauja tarptautinėms pastangos išsaugoti šią sutartį, pakibusią ant plauko, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Vašingtonas iš jos traukiasi ir grąžina Iranui sankcijas, kurių taikymas pagal susitarimą buvo atšauktas.
Teheranas pareiškė norįs garantijų, kad šalis toliau gaus ekonominę naudą, kurią užsitikrino pasirašydama susitarimą, jei laikysis visų jo sąlygų.
M. J. Zarifas įspėjo norįs „per kelias ateinančias savaites“ pamatyti pažangą.
ES pareiškė, jog laikysis susitarimo, kol Iranas vykdys sutarties sąlygas. Šiitiška respublika savo ruožtu įspėjo, kad yra pasirengusi atnaujinti „pramoninio lygio“ urano sodrinimą, jei jos reikalavimai nebus patenkinti.
Branduolinis susitarimas buvo pasirašytas po ilgiau nei dešimtmetį vykusių sunkių derybų. Pagal šią sutartį buvo atšaukta dauguma Iranui taikytų tarptautinių ekonominių sankcijų, o šiitiška respublika mainais įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą, kad neturėtų galimybių pasigaminti atominės bombos, ir užtikrinti prieigą griežtoms tarptautinėms inspekcijoms.
D. Trumpas, dar savo prezidento rinkimų kampanijos metu aršiai kritikavęs šį susitarimą, gegužės 8 dieną paskelbė, kad Amerika traukiasi iš šios „savo esme ydingos sutarties“.