„Atviros visuomenės fondas (AVF), Vengrijoje susiduriantis su vis labiau represine politine ir teisine aplinka, Budapešte vykdomas tarptautines operacijas ir darbuotojus perkelia į Vokietijos sostinę Berlyną“, – sakoma organizacijos pranešime.
AVF nurodė, kad sprendimas buvo priimtas po V. Orbano žingsnių siekiant „įvesti tolesnius suvaržymus“ nevyriausybinėms organizacijoms.
Praėjusį mėnesį trečiai kadencijai iš eilės perrinktas 54 metų Vengrijos premjeras seniai kaltina G. Sorosą režisuojant imigraciją į Europą.
Anksčiau šiais metais jo vyriausybė, argumentuodama, kad kyla klausimų dėl nacionalinio saugumo, paskelbė apie „Stop Soros“ pramintą įstatymų paketą. Juo siekiama griežtinti taisykles nevyriausybinėms organizacijoms, gaunančioms finansavimą iš užsienio.
Tarp pasiūlymų yra specialus mokestis tokioms nevyriausybinėms organizacijoms, slaptųjų tarnybų vykdomas jų darbuotojų stebėjimas, draudimas bet kokiems asmenims, įtariamiems dalyvavimu „neteisėtoje imigracijoje“, lankytis Vengrijoje ir jos pasienio zonose.
Teisių gynimo grupės Vengrijoje ir užsienyje šiuos pasiūlymus vadino būdu užgniaužti grupes, kritiškai vertinančias vyriausybę.
„Nebeįmanoma užtikrinti mūsų darbo ir darbuotojų Vengrijoje apsaugos nuo savavališko vyriausybės kišimosi“, – sakoma AVF prezidento Patricko Gaspardo (Patricko Gaspardo) antradienio pareiškime.
V. Orbanas, kuris didžiule persvara laimėjo balandžio 8-osios rinkimus, pirmadienį sakė, kad paketas „Stop Soros“ yra vienas pirmųjų įstatymų projektų ir kad artimiausiomis savaitėmis vyriausybė jų pateiks daugiau.
„100 mln. eurų neapykantos kampanija“
Trukdymo tariamoms G. Soroso pastangoms skatinti imigraciją tema dominavo per rinkimų kampaniją. Jos metu V. Orbanas sakė, kad Vengrijoje dirba maždaug 2 tūkst. G. Soroso apmokamų „samdinių“.
Paketas „Stop Soros“ buvo „vienas svarbiausių rinkimų klausimų, vengrai už jį balsavo“, pirmadienį lankydamasis Varšuvoje sakė V. Orbanas ir pridūrė: „Tai, ką žadėjome padaryti – padarysime.“
Pastaraisiais metais griežtai antiimigracinių pažiūrų V. Orbanas vykdė virtinę didelių, mokesčių mokėtojų finansuotų informacinių kampanijų prieš G. Sorosą, kurį vadino „visuomenės priešu“, rezgančiu sąmokslą pakeisti kultūrinę Europos struktūrą.
P. Gaspardas iš AVF sakė, kad Vengrijos vyriausybė savo „neapykantos kampanijai“ skyrė daugiau kaip 100 mln. eurų valstybės pinigų ir „skleidė melą apie Fondą ir jo partnerius“.
„Vengrijos vyriausybė juodino ir klaidingai nušvietė mūsų darbą, dėl politinės naudos slopino pilietinę visuomenę, naudodama taktiką, neturinčią precedento Europos Sąjungos istorijoje“, – sakė jis.
Pasak AVF, sprendimas išsikelti į Berlyną paveiks daugiau kaip 100 darbuotojų Budapešte, kurių maždaug 60 proc. yra Vengrijos piliečiai.
G. Sorosas savo pirmąjį fondą Vengrijoje įsteigė 1984-aisiais ir paskutiniais komunizmo metais per jį propagavo raiškos laisvę, nurodo AVF.
G. Soroso įsteigtas prestižinis Centrinės Europos universitetas (CEU) taip pat kovoja su V. Orbanu po pernai priimto aukštojo mokslo įstatymo. Universiteto teigimu, šis teisės aktas kelia grėsmę jo išlikimui Vengrijoje.