Padidėjęs dirvožemio tankis ar kietis sukelia daug rūpesčių, sutankintame dirvožemyje netolygiai dygsta augalai, susidaro dirvos paviršiuje pluta, sunkiai vystosi šaknų sistema, augalai greičiau reaguoja į meteorologinių sąlygų pokyčius. Suslėgtuose dirvožemiuose vegetacijos pabaigoje augalai būna skurdesni, mažiau produktyvūs. Netolygiai sudygę augalai, šviesi lapų spalva, silpnos šaknys, kenkėjų bei ligų apnikti augalai – visa tai dirvožemio suslėgimo pasekmė. Sumažėjus augalų produktyvumui, ūkininkai patiria nuostolius, nes stengdamiesi atgaivinti augalus didina išlaidas. Nustatyta, kad esant vidutiniam dirvožemio suslėgimui, augalų derlingumas gali sumažėti vidutiniškai 20 – 30 proc. Stipriai suslėgtuose dirvožemiuose derliaus nuostolis gali siekti 50 – 60 proc.
Svarbiausia, kad vienkartinio dirvožemio suslėgimo pasekmės išlieka 2 – 5 metus. Prisiminkim praėjusį rudenį ir bus aišku, kad problemų turim ilgam, o svarbiausia, kad dirvožemio suspaudimas kaupiasi, jei pasikartos panašios sąlygos, dirvožemio savybės pablogės dar ilgesniam laikui. Dirvožemio suspaudimas vyksta ne tik vertikaliai, bet ir horizontaliai, nuo centro pasklinda iki 70 cm, taigi važiuodami per lauką prisiminkite, kad dirvožemis slegiamas ir į šonus. Neatsitiktinai kai kurie ūkininkai pasirenka plačias technologines vėžes (didelis atstumas tarp ratų). Ką pastebime? Norėdami sėjai paruošti suspaustą dirvožemį, žemdirbiai priversti ieškoti papildomų energijos išteklių, antra – greičiau dyla naudojama technika.
Galima pasakyti, kad lietingų metų ir dirvožemio suspaudimo derinį augalai jaus keletą metų. Matome išmirkusius pasėlių plotus? Dėl lėtai pro sutankintą sluoksnį prasiskverbiančio vandens dirvos paviršiuje susidaro plutelė, vėliau tie plotai virsta balomis.
Šią problemą galima išspręsti, tačiau pirmiausiai reikia nustatyti dirvožemio sutankinimo priežastis ir atsižvelgiant į ūkio dirvožemių specifiką galima sėkmingai kontroliuoti šį neigiamą reiškinį parenkant ekonomiškai efektyvias priemones likviduojant pasekmes.
Pirmiausiai reikia žinoti, kad dirvožemio sutankinimas priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, drėgnio, auginamų augalų ir t.t. Pvz., drėgnas, kad ir iš skirtingų dalelių susidedantis dirvožemis labiau jautrus suspaudimui, lyginant su sausu, vienodų agregatų dirvožemiu. Daugeliu atvejų dirvožemio tankis didėja dėl žemės ūkio technikos: 80 proc. atvejų tankis padidėja pirmais metais pravažiavus sunkiai technikai. Specialistai sako, kad iki šių dienų dirvožemio suspaudimas padidėjo 20 – 40 proc. Sumažinti spaudimą padėtų tinkamos technikos pasirinkimas, pasirenkant techniką, pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į svorio paskirstymą ant ašių. Taip pat dirvožemiui būtų lengviau naudojant sudvejintus ratus, nesudvejinti ratai dirvožemį spaudžia iki 70 cm, o sudvejinti – iki 15 cm, tai reiškia, kad prikabintas padargas lengvai išpurena vėžes.
Taikant tradicines technologijas žemės ūkio technika lauke tomis pačiomis vėžėmis pravažiuoja keletą kartų per metus, gadindama dirvožemio struktūrą, netvarkingas technikos važinėjimas didina dirvožemio tankį ir kietį. Suformavus ilgalaikes technologines vėžes, suplanavus važiavimų per lauką kryptis ir sumažinus važiavimų skaičių, galima esmingai sumažinti dirvožemio suspaudimą. Minimalus žemės dirbimas padeda išsaugoti dirvožemio drėgmę, mažina ariamojo sluoksnio eroziją, mažėja išlaidos žemės dirbimui, mažiau dėvisi žemės ūkio technika.
Norint atstatyti dirvožemio struktūrą ir sumažinti kietį bei tankį ateityje, būtina didinti dirvožemio biologinį aktyvumą ir išpurenti sutankintą sluoksnį. Pastebėjome, kad kai kurie žemdirbiai mėgsta dirbti žemę vienodu gyliu, taip darant formuojasi sutankintas sluoksnis, kurį pajudinti kasmet darosi vis sunkiau. Sausringais metais rekomenduojama dirbti giliau, nes sausas dirvožemis lengviau subyra, vėliau dirbimo gylį rekomenduojama keisti priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, geriausiai šiuos darbus atlikti ankstyvą rudenį.
Ką daryti, kad dirvožemio tankis būtų optimalus? Optimalus dirvožemio tankis – 1,1 g/cm3. Nedidelio humusingumo dirvožemiuose galimas dirvožemio tankis – 1,3 – 1,6 g/cm3. Priemolio dirvožemių optimalus 1,0 – 1,2 g/cm3 tankis, pravažiavus žemės ūkio technikai padidėja iki 1,4 – 1,7 g/cm3, o gilesniuose sluoksniuose iki 1,8 g/cm3. Dirvožemio tankio padidėjimo pasekmė – didėja sąlyginis pasipriešinimas, tai reiškia, kad reikės daugiau energijos žemės dirbimui. Bioenergy rekomenduoja nuėmus derlių ražienas apipurkšti biologinių preparatų Ruinex, Azofix ir Penergetic K deriniu.
Panaudojus derinį, pirmaisiais metais nustatomas ženklus, iki 24 proc. degalų sąnaudų sumažėjimas žemės dirbimui. Kai kurie ūkininkai jau pradėjo šiais metais dirvožemio gerinimo programą. Pastebėję, kad dirvožemis po rudens įmirkęs ir, savaime suprantama, sukietės, pavasarį išpurškė Azofix derinyje su Fosfix, o nuėmę derlių išpurkš Ruinex ir Penergetic K. Šie ūkininkai dirbdami žemę pastebės, kad ji geriau purenasi, reikia mažiau degalų. Naudojant biologinius preparatus ir tinkamai į dirvožemį integruojant šiaudus, pagerėja dirvožemio infiltracinės savybė, laukuose netelkšo balos, net po lietingo praėjusio rudens. Taip pat pastebėjome, kad sutankintuose dirvožemiuose žieminiai kviečiai patyrė stresą panaudojus fungicidus. Tai suprantama, nes fungicidai taip pat sukelia augalams stresą, ypač kai šaknys negauna deguonies pro dirvos paviršiuje susidariusią plutą. Mūsų rekomendacija – išpurkšti Nutrilife, MaxProlin ir Bactoforce derinį.
Dėl dirvožemio tankio padidėjimo susidarė pluta vasarinių javų pasėliuose. Mūsų rekomendacija – išpurkšti Azofix ir Fosfix arba Fosfix ir Bactoforce (gausiau azotu tręšiamuose pasėliuose) derinį.
Dirvožemiu rūpintis reikia pradėti jau dabar, o negalvoti, kad gal viskas pasikeis savaime.
Daugiau informacijos apie produktus galite sužinoti susisiekę su Bioenergy LT atstovais +37065748008
Užsakymo nr.: PT_77997175