Ir neatsitiktinai. Jis laimėtoje ketvirtfinalio serijoje prieš Pirėjo „Olympiakos“ per kiekvieną mačą vidutiniškai rinko po 17 taškų ir beveik 20 naudingumo balų.
Nieko stebėtino, kad puikiai Kaune prigijęs B. Daviesas labai greitai virto ne tik itin pavojingu „Žalgirio“ ginklu, bet ir tikru gerbėjų numylėtiniu. Jo įspūdingi blokai, galingi dėjimai ir emocingos grimasos tapo neatsiejamu žalgiriečių pergalių atributu.
Už aikštelės ribų B. Daviesas – labai mandagus ir draugiškas žmogus. Ir nuopelnai už tai tenka jo auklėjimui, rašo oficiali Eurolygos svetainė.
B. Daviesas gimė Filadelfijoje, Pensilvanijos valstijoje, o jo 16-metė motina vos po kelių dienų atsisakė jo.
Brandoną įsivaikino Jutoje gyvenusi vieniša mama Kathy Davies, kuri kartu su B. Daviesu dar užaugino du indų kilmės vaikus – berniuką ir mergaitę.
„Mano mama yra 150 cm ūgio baltaodė moteris. Sesuo Heather – irgi 150 cm ūgio, o brolis Shawnas – 170 cm. Abu jie iš Indijos. Ir tada esu aš – 208 cm ūgio afroamerikietis. Mano šeimos paveikslas – ganėtinai unikalus“, – sako B. Daviesas, kuris dvejus metus praleido NBA lygoje.
Brandonas veikiausiai nebūtų ten, kur dabar yra, ir nebūtų toks, kokiu tapo, jei su juo nesusijęs įvykęs, nutikęs dar net prieš jam gimstant – 1990-aisiais.
„Likus metams iki to, kai įsivaikino mane, mama augino kitą mažą berniuką, kurio vardas buvo Stephenas. Bet jis, dar būdamas kūdikis, susirgo ir numirė. Mama jautė, kad be jo – šeima nepilna, tad atvyko į Filadelfiją ir įsivaikino mane. Man tebuvo pora dienų. Visa kita – jau istorija“, – pasakoja B. Daviesas.
„Mano mama man yra supermoteris. Taip aš ją esu įsivedęs ir į savo telefoną. Ji viena užaugino mus tris. Ji man buvo ir mama, ir tėvas – viskas. Mes nebūtinai gyvenome labai pasiturinčiai, bet turėjome viską, ko reikia. Viską, ką aš dabar turiu, yra jos dėka“, – teigia Brandonas, primindamas, kad jo mama tam, kad išlaikytų tris vaikus, darbo dieną pradėdavo trečią valandą ryto.
Mama B. Daviesą palaikė ir siekiant krepšinio aukštumų.
„Ji apie krepšinį išmanė nedaug, bet žinojo, kad aš noriu stumti save tiek, kiek galiu, kad tapčiau geriausiu įmanomu žaidėju. Ji palaikė mane ir stūmė taip pat. Būdavo net taip, kad ji mane į treniruočių salę nuveždavo 23:30 val., nes žinojo, kad aš labai noriu. Ir tada sugrįždavo manęs paimti ankstų rytą“, – pamena Brandonas.
Jis neabejoja, kad mama ir visa šeima jį palaikys ir per Eurolygos finalo ketverto turnyrą, kuris vyks jau šį savaitgalį – gegužės 18-20 dienomis.
