DELFI toliau nagrinėja išslaptintą VSD informaciją apie verslo koncerno „MG Baltic“ strategiją, kurios įgyvendinimas įvertintas kaip destruktyvi veikla, galinti destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą, todėl keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui.

Dokumente, kuris buvo pateiktas Seimo NSGK, prezidentei, Seimo pirmininkui ir premjerui, dalis teksto yra užtušuota, tačiau pagal to meto politinių įvykių aplinkybes galima susidaryti įspūdį, kurios partijos, politikai ir šalia jų buvę asmenys buvo atsidūrę „MG Baltic“ akiratyje.

Kaip jau skelbta, kaltinimų sulaukęs koncernas daugiau kaip dešimtmetį, rinkdamas konfidencialią ir kompromituojančią informaciją, papirkinėdamas, šantažuodamas ir panašiai, siekė sau palankių teisės aktų (Alkoholio kontrolės įstatymo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo, Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų) pataisų, taip pat – užsakymų valstybės įgyvendinamuose projektuose.

Verslo tikslai buvo įgyvendinami per tam tikrus politikus bei partijas, pirmiausia – per 2006 metais įkurtą Liberalų sąjūdį (LS), kuris, kaip nurodoma VSD laiške, buvo pilnai kontroliuojamas „MG Baltic“ vadovų. Tame pačiame kontekste galima aptikti ir nuorodų apie bandymus paveikti kitas politines organizacijas – Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP), 2008 metais į valdžią atėjusią dabar neegzistuojančią Tautos prisikėlimo partiją (TPP), atvestą šoumeno Arūno Valinsko, Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD). Ne visi šie bandymai baigėsi sėkmingai.

Žinutė: ryt 10 metų jūsų politiniam projektui

„MG Baltic“ galios augimas siejamas su LS įkūrimu. VSD laiške minima, kad, įsteigus šią politinę organizaciją, pagal viešas deklaracijas kurtą kaip atsvara politinės korupcijos skandale tuo metu minėtai Liberalų ir centro sąjungai (LiCS), vadovautai Artūro Zuoko, „per mažiau kaip 10 metų koncernas tapo įtakingiausia verslo (įtakos) grupe“.

Dokumente teigiama, kad maždaug 2005 metais, stiprėjant „MG Baltic“ norui didinti savo įtaką Vilniaus savivaldybėje, atsirado koncerno prezidento Dariaus Mockaus interesas eliminuoti pagrindinį konkurentą – galima manyti, tuo metu sostinei vadovavusį LiCS pirmininką Artūrą Zuoką – bei su juo susijusią verslo struktūrą. Tuo metu vykusio korupcijos skandalo metu A. Zuokas buvo siejamas su Vilniuje aktyviai veikusia grupe „Rubicon group“ (dabar „Icor“).

Todėl esą buvo pasirinktas „politinis“ scenarijus – suskaldyti LiCS ir įsteigti faktiškai „MG Baltic“ kontroliuojamą partiją. LS steigimo procese, kaip nurodoma VSD laiške, ypač aktyviai dalyvavo tuometinis koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Vertinant to meto įvykius, susidaro įspūdis, kad jis intensyviai bendravo su tuometiniu LiCS valdybos nariu, prieš kelis mėnesius kaltinamuoju politinės korupcijos byloje tapusiu Gintaru Steponavičiumi, kuris esą teikdavo vidinę informaciją apie partijoje vykusius procesus.

Taip pat intensyviai buvo bendraujama su kitais LiCS nariais, taip pat ir Eligijumi Masiuliu, Petru Auštrevičiumi. Pastarasis esą buvo „pasirinktas“ tapti naujai steigiamo LS vadovu, nes kitas pretendentas – manoma, jog kalbama apie E. Masiulį – tuo metu buvo įvardintas kaip netinkamas. Pats P. Auštrevičius šiuo metu griežtai neigia buvęs koncerno projekto dalis.

VSD laiške nurodoma, kad išskirtinį koncerno vadovų vaidmenį LS steigime patvirtina 2016 metų susirašinėjimas tarp R. Kurlianskio ir esą šiam koncernui įtaką stiprinti padėjusio LNK žurnalisto Tomo Dapkaus.

Žurnalisto žinutėje R. Kurlianskiui rašoma: „Ryt 10 metų Jūsų politiniam projektui – (užtušuota, manoma, LS). Pamenu kaip skilo nuo Abonento ir kaip visi svarstė, kad turbūt neišgyvens. O išgyveno ir dar šiemet paims valdžią. Toliaregiška“.

Verslininkas atsakė: „Ačiū, pasveikink (užtušuota, manoma, E. Masiulį)“.

Teismo laukiantis E. Masiulis penktadienį BNS teigė nematęs „absoliučiai jokio koncerno vaidmens partijos kūrime“. „Aš neturiu nei vieno faktinio argumento, kad galėčiau pasakyti, jog čia buvo surežisuota koncerno ir kad koncernas čia griežė pirmu smuiku“, – sakė buvęs liberalų lyderis.

Susirašinėjo apie rektorius „pilnom kelnėm“

Gali susidaryti įspūdis, kad G. Steponavičius koncernui „MG Baltic“ talkino ir tuo metu, kai po 2008 metų Seimo rinkimų LS tapus valdančiosios koalicijos su konservatoriais, išlikusiais liberalcentristais bei A. Valinsko TTP dalimi, šis politikas užėmė švietimo ir mokslo ministro postą.

VSD dokumente nurodoma, kad koncernas rodė ypatingą susidomėjimą rengiama švietimo reforma. Prieš 2009 metų kovo 10 dieną vykusį studentų mitingą, kuris buvo nukreiptas prieš planuotą universitetų reformą, R. Kurlianskis gavo, manoma, G. Steponavičiaus pateiktą informaciją apie reformai nepritarusių aukštųjų mokyklų rektorių atlyginimus. Ji turėjo būti paviešinta per LNK.

Gintaras Steponavičius

Studentų mitingui praėjus ramiai, R. Kurlianskiui perduota, kad medžiagą dėl rektorių atlyginimų reikės paviešinti prieš Mokslo ir studijų įstatymo projekto svarstymą Seime.

2009-ųjų kovo pabaigoje R. Kurlianskis patarė, kaip galima spėti, G. Steponavičiui pradėti viešinti informaciją apie rektorių atlyginimus. „Nemarinuok medžiagos apie atly. Smūgio reikia“, „(užtušuota greičiausiai rektoriaus pavardė) matosi jau patyręs, vagis, (užtušuota greičiausiai rektoriaus pavardė) akivaizdžiai pilnom kelnėm. Medžiaga – liuks. Gaila, kad nepavyko padaryt savaitgalio serialo su pirma tęsiniu – skubėt dėl žinomų priež teko“.

Tų metų balandžio 4 dieną žiniasklaidoje pasirodė straipsniai apie rektorių atlyginimus.

Siekė stiprinti „saviškius“ Valinsko sąskaita

VSD politikams pateiktoje informacijoje kalbama ir apie koncerno bandymus daryti įtaką 2008 metais į valdžią atėjusiai TPP ir, galima spėti, jos vadovui A. Valinskui.

Nurodoma, kad 2009 metais „MG Baltic“ atstovai aktyviai dalyvavo procesuose, susijusiuose su A. Valinsko atsivestų „prisikėliečių“ frakcijos skilimu. DELFI primena, kad tų metų liepą iš Seimo TPP frakcijos, vadovautos Laimonto Diniaus, pasitraukė aštuoni politikai, tarp jų ir Seimo pirmininko pareigas ėjęs A. Valinskas. Tokiu būdu esą siekta atsiriboti nuo buvusių bendražygių, neva norėjusių „privatizuoti“ partiją, frakciją ir kai kurias ministerijas.

„Atskilėliai“ įsteigė parlamentinę „Ąžuolo“ frakciją, o 2009 metų rudenį, L. Diniaus šalininkams pakeitus frakcijos pavadinimą į „Vienos Lietuvos“, vėl susigrąžino TPP pavadinimą.

2009 metų liepą, sužinojęs apie TPP frakcijos skilimą, R. Kurlianskis teiravosi vieno LS atstovo, ar „atskilėliai“ linksta jų link. „Ar verta jiems padėt? Ir kokių papildomų sąlygų išstatyt?“, – klausė verslininkas.

Jam atsakyta: „Pagal galimybes, intencija ta, kad (užtušuota, manoma, Seimo pirmininkui A. Valinskui) nuvirtus, tvirtesni ąžuoliukai pas mus prisiglaustų“.

Nurodoma, kad minėtu laikotarpiu LNK buvo rengiami reportažai (daugiausia Rūtos Janutienės laidoje „Paskutinė instancija“), kuriais siekta paveikti ir patraukti į LS pusę TPP frakcijos narius. Nepaisant pastangų, 2010 metų rugsėjį A. Valinsko šalininkai Seime susijungė su LiCS frakcija.

DELFI kalbintas A. Valinskas teigė, kad tuo metu, kai vadovavo Seimui, valstybės vadovai maždaug kas tris savaites susitikdavo su VSD atstovais, kurie informuodavo apie situaciją valstybėje.

„Bet kai dabar VSD sako, kad tie duomenys (apie VSD informacijoje aprašomas grėsmes – DELFI) būdavo pateikiami, jie tiesiog meluoja – nieko panašaus nebūdavo“, – tvirtino jis.

Vis dėlto A. Valinskas sakė laukęs, kad „išlįs“ informacija apie to meto situaciją. „Jau tada iš kitų šaltinių buvau gavęs informacijos, kaip viskas vyksta, ir tai, kas dabar skelbiama, man tikrai nėra naujiena, bet tai pirmas atvejis, kai pasirodė faktai“, – kalbėjo buvęs Seimo pirmininkas.

Arūnas Valinskas

Klausiamas, ar tuo metu „MG Baltic“ tiesiogiai ar per tarpininkus neieškojo su juo kontakto, A. Valinskas pasakojo turėjęs kelis susidūrimus su T. Dapkumi.

A. Valinskas sakė laukęs, kad „išlįs“ informacija apie to meto situaciją. „Jau tada iš kitų šaltinių buvau gavęs informacijos, kaip viskas vyksta, ir tai, kas dabar skelbiama, man tikrai nėra naujiena, bet tai pirmas atvejis, kai pasirodė faktai“, – kalbėjo buvęs Seimo pirmininkas.

„Vienas susitikimas įvyko parlamentaro Jono Jagmino gimtadienyje. Kompanijoje buvo T. Dapkus, kuris primygtinai prašėsi pokalbio privačioje aplinkoje. Bet kadangi turėjau nemažai informacijos, kuri dabar lenda į viešumą, apie T. Dapkų, pasakiau, kad susitikti oficialiai galime, į mano kabinetą gali ateiti, iš anksto užsirašęs kaip ir visi piliečiai, bet jokių susitikimų slaptuose užkaboriuose tikrai nebus“, – aiškino jis.

Bandė atsikratyti Degutienės

Minėtu laikotarpiu R. Kurlianskis, bendraudamas su T. Dapkumi, esą rinko informaciją bei galbūt koordinavo šio žurnalisto veiksmus, kurie buvo susiję su A. Valinsko atstatydinimu iš Seimo pirmininko posto. R. Kurlianskis domėjosi ir galimomis kandidatūromis Seimo pirmininko pareigoms eiti.

T. Dapkus esą informavo, kad Seimo nario (užtušuota, greičiausiai liberalcentristo Seimo vicepirmininko Raimondo Šukio) kandidatūra būtų tinkama. Informaciją, patvirtinančią R. Šukio kandidatūros tinkamumą, R. Kurlianskis perdavė „MG Baltic“ valdybos nariui Romanui Raulynaičiui, kuris pateikė politikui pasiūlymą pretenduoti į Seimo pirmininko vietą. Pretendentui – susidaro įspūdis, jog R. Šukiui – esą paklausus, ar jie, tai yra, koncernas, jį palaikys, R. Raulynaitis atsakęs: „Jau pradedam ir ne tik galvoti“.

Viešai paskelbus, kad viena iš kandidačių užimti Seimo pirmininko pareigas yra (užtušuota, manoma, kad TS-LKD narė Irena Degutienė, vėliau ir tapusi parlamento vadove), R. Kurlianskis prašė T. Dapkaus, kad šis primintų (kaip argumentą prieš šią kandidatūrą), jog I. Degutienė aktyviai pasisakė už nacionalinio investuotojo „Leo LT“ steigimą.

2009 metų rugsėjo 15-ąją R. Kurlianskis teiravosi T. Dapkaus, ar toks priminimas padėjo įtikinti tuo, jog kandidatė netinkama. T. Dapkus atsakė, kad padėjo, tačiau pridūrė, kad I. Degutienė buvo viena iš tų, kuri pasirašė „Mažeikių naftos“ pardavimo „Williams“ sutartį (iš tiesų tuo metu Vyriausybei laikinai vadovavusi I. Degutienė 1999 metų spalį pasirašė pasirašė Lietuvos ir „Williams International“ bendradarbiavimo protokolą – DELFI) bei rėmė „valstybininkus“. R. Kurlianskis pasiūlė apie tai parašyti komentarą.

Konservatoriai – „davatkų klubelis“

Įsikūrus „MG Baltic“ vadovų pilnai kontroliuojamam LS, koncerno atstovai pradėjo siekti įstatymų, galinčių sudaryti jiems išskirtines verslo sąlygas, pataisų.

2007 metų birželį Seimui priėmus Alkoholio įstatymo pataisas, ribojančias alkoholio reklamą, koncerno atstovai kartu su Aludarių asociacija visais būdais siekė, kad jas vetuotų prezidentas Valdas Adamkus.

VSD laiške nurodo, kad koncerno valdybos narys R. Raulynaitis asmeniškai rinko parlamentarų kreipimosi į prezidentą parašus (tokį kreipimąsi pasirašė 63 įvairioms partijoms priklausę parlamentarai; prašymo autorius buvo E. Masiulis, savo parašą padėjo ir tuometinis LSDP pirmininkas premjeras Gediminas Kirkilas – DELFI).

Koncerno vadovus piktino daugumos tuo metu opozicinės TS-LKD frakcijos atstovų pozicija remti alkoholio reklamos ribojimus.

„Konservatoriai turi kvailų davatkų klubelį (užtušuota, manoma, I. Degutienė, Antanas Matulas), o (užtušuota, manoma, tuometinis konservatorių lyderis Andrius Kubilius) dažnai palieka viską savieigai. Taip ir gaunasi: kvailiai nesiilsi, o lyderis miega“, – tokia koncerno pozicija atsispindi VSD medžiagoje.

Tuo laikotarpiu stebėtas koncerno nepasitenkinimas buvo išreikštas R. Kurlianskio, kuravusio „MG Baltic“ žiniasklaidos priemones, žinutėje, manoma, Virgiui Valentinavičiui, vadavusiam koncerno valdytam portalui „Alfa“.

„Sveikas. Prie progos padėkok (užtušuota, manoma, konservatoriams) už puikią „dovaną“ – alkoholio reklamos draudimą TV. Turint omenyje, kad „valstybininkų“ skandalo metu konservatorių nesumindė tik todėl, kad LNK, alfa ir keletas prijaučiančių juos pridenginėjo kaip galėjo – „padėka“ tiesiog į dešimtuką. Esu sužavėtas“, – rašė R. Kurlianskis.

Kaip DELFI sakė V. Valentinavičius, tokiu būdu R. Kurlianskis galėjo kreiptis, bet pats jis to neprisimena.

„Gal ir kreipėsi, bet aš tokių „linkėjimų“ neperdavinėjau. Ir ši žinutė jokiu būdu negalėjo reikšti pageidavimo publikuoti kažkokį tekstą portale. Mano politika alfa.lt buvo tokia, kad mes apie alkoholį iš viso nerašome. R. Kurlianskis tai žinojo, todėl to, kad jis pageidautų publikacijos tokia tema, negalėjo būti, aš tokių dalykų nedarydavau. Jei tokia R. Kurlianskio žinutė man ir buvo, tai daugiau gal nuoskaudos išliejimas. Manu, jis puikiai suprato, kad nieko nebūčiau perdavinėjęs“, – kalbėjo V. Valentinavičius.

Pasak tuometinio TS-LKD vadovo A. Kubiliaus, apie jokias „padėkas“, perduodamas V. Valentinavičiaus, kurį 2009 metų pabaigoje pasikvietė savo, kaip premjero, patarėju, jis irgi neprisimena.

Andrius Kubilius

„Mes, konservatoriai, tuo metu V. Valentinavičių pažinojome kaip žmogų, kuris nuo mūsų buvo netoli savo pažiūromis. Vėliau, kai jis tapo mano patarėju komunikacijai, V. Valentinavičius tikrai nesikišdavo į kitus svarstomus klausimus ir nekalbėdavo apie „MG Baltic“. Juo buvo galima pasitikėti“, – kalbėjo ekspremjeras.

Pasak A. Kubiliaus, visas detales dabar prisiminti sunku, tačiau negalima neigti, kad tais laikais buvę progų su „MG Baltic“ atstovais „persimesti keliais žodžiais“.

„Bet kad būtų kokie spaudimai, nelabai atsimenu. Be abejo, mūsų dėmesį tuo metu labiau buvo prikaustęs „Dujotekanos“ ir VSD veiklos tyrimas. Po to buvo toks didelis dalykas kaip „Leo LT“, kurio kūrimą iš pradžių rėmėme, o bent jau D. Mockus tuo metu darydavo pareiškimus prieš“, – kalbėjo jis.

Nurodoma, kad koncerno vadovybės prašymu 2007 metų lapkričio 15-ąją Seimo buvo užregistruotas neseniai priimtų Alkoholio kontrolės pataisų pakeitimo projektas, atitinkantis „MG Baltic“ interesus. Jį pateikė Seimo LS frakcijos atstovai E. Masiulis, G. Steponavičius bei dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Buvo nusitaikę į socialdemokratus

Iš VSD pažymos aiškėja, kad koncernas darė didelę įtaką, kaip galima spėti iš konteksto, Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP).

Nurodoma, kad prieš 2007 metų savivaldybių rinkimus buvo parengtas planas stiprinti „MG Baltic“ pozicijas bei įtaką Vilnius savivaldybėje. Tam buvo numatyta ir remiamo pretendento į Vilniaus merus kandidatūra. Iš pateiktos pažymos, kurioje pavardės užtušuotos, gali susidaryti įspūdis, kad koncernas favoritu laikė LSDP kandidatą – ši partija tuo metu į Vilniaus merus pasiūlė vėliau skandalingai pagarsėjusį Algirdą Paleckį.

VSD dokumente teigiama, kad koncerno remiamam kandidatui užėmus vicemero postą, R. Kurlianskis toliau palaikė su juo ryšį, nors buvo nepasitenkinimas, kad šio politiko pozicijos Vilniaus savivaldybėje nebus tokios, kokių tikėtasi – esą „MG Baltic“ planavo, kad šis asmuo užims pagrindines pozicijas.

Dokumente nurodoma, kad politikui, manoma, A. Paleckiui, atsisakius vicemero, atsakingo už miesto ūkį ir plėtrą posto, R. Kurlianskis pasipiktino: „DELFI teigia, kad atsisakei svarbios vice statuso – miesto ūkio ir plėtros!!? Nejuokauk taip“.

2008 metais A. Paleckiui atsisakius Vilniaus vicemero posto, jo ryšys su „MG Baltic“ tapo epizodinis. Tačiau koncernas ir toliau nenuleido akių nuo socialdemokratų: 2017 metų pavasarį koncernas „MG Baltic“ aktyviai dalyvavo LSDP pirmininko rinkimuose.

Esą koncerno atstovai siekė, kad būtų išrinktas jiems palankus pirmininkas – su nusižiūrėtu asmeniu santykiai esą buvo palaikomi nuo 2014 metų, o T. Dapkus neva asmeniškai ieškojo kompromituojančios informacijos apie šio politiko konkurentus. Iš esamos informacijos galima manyti, kad koncernas pageidavo kito politiko, ne dabartinio LSDP vadovo Gintauto Palucko, pergalės.

Praėjusių metų vasarą, LSDP prasidėjus bruzdėjimams prieš valdančiosios koalicijos partnerius „valstiečius“, o G. Paluckui inicijavus partiečių apklausą, metų pabaigoje atvedusią prie LSDP pasitraukimo iš koalicijos ir tam prieštaravusių Seimo narių pašalinimo iš partijos, T. Dapkus esą agitavo kai kuriuos socialdemokratus neremti noro pereiti į opoziciją.

Neva LSDP atstovai buvo agituojami atstatydinti patį G. Palucką ir perimti iš jo partijos vairą. Manoma, kad tokios agitacijos taikiniu buvo tapusi tuometinė finansų ministrė Rasa Budbergytė. Esą jai nepaklusus (R. Budbergytė liko LSDP – DELFI), T. Dapkus inicijavo publikacijas apie jos sutuoktinio įdarbinimą Finansų ministerijai pavaldžiame Turto banke.